19:00 Juodoji salė
„Maulwerker“ (Vokietija):
Ariane Jessulat, Henrik Kairies, Christian Kesten, Katarina Rasinski, Steffi Weismann.
Programa KŪNAI. ERDVĖS iš ciklo „Maulwerker atlieka muziką“
20.30 Studija III
„Low Blow“:
Dovydas Stalmokas (bosinis saksofonas), Lukas Pivoriūnas, Gediminas Stepanavičius, Mikas Kurtinaitis (sousafonai), Simonas Kaupinis (tuba).
Kaina 9EU
www.jauna.org
--
„Maulwerker“ (Vokietija):
Ariane Jessulat, Henrik Kairies, Christian Kesten, Katarina Rasinski, Steffi Weismann
Programa KŪNAI. ERDVĖS iš ciklo „Maulwerker atlieka muziką“
1977 m. Berlyne įkurtas vokalinis ansamblis „Maulwerker“ („Burnadirbiai“) jau daugiau kaip keturis dešimtmečius specializuojasi vokalinių eksperimentų ir muzikos performatyvumo srityje. Ansamblio atliekama muzika remiasi išplėstine muzikos samprata, į tradicinį muzikos atlikimą įtraukiančia performanso, tarpdisciplininio, konceptualaus meno ir šiuolaikinės choreografijos elementus. Visuose šioje programoje skambančiuose kūriniuose dėmesys telkiamas į produktyvų disonansą, kuris kyla, kai garsui kuriama choreografija, akcijos komponuojamos, gestai girdimi, muzika regima, ir visi šie veiksmai, derinami tiek tiesiogiai, tiek priešstatos principu, sukuria trumpalaikį arba ilgiau išliekantį sinestezijos efektą. Tarp- ir transdisciplininio meno priemonėmis akustika derinama su vizualine ir erdvine raiška. Tačiau svarbiausia čia yra klausytis – muzikos, kurią atlieka „Maulwerker“ .
Dabartinė ansamblio „Maulwerker“ sudėtis susibūrė tarp 1988 ir 1993 metų, jo pagrindą sudaro Dieterio Schnebelio klasėje studijavę Berlyno menų universiteto auklėtiniai. Kolektyvas į savo pirmąjį pasirodymą klausytojus pakvietė 1995-aisiais, parengęs Schnebelio „atvirų kompozicijų“ programą, papildytą savo pačių ir kitų jaunųjų kompozitorių kūriniais. Nuo 2005 m. metų ansamblis rengia grupės narių Christiano Kesteno sumanytą ir Steffi Weismann vizualiai apipavidalintą bei techniškai realizuotą teminių koncertų ciklą „maulwerker performing music“ (Maulwerker atlieka muziką), kurio kiekviena programa skirta vis kitam struktūriniam, metodiniam ar materialiam muzikos atlikimo aspektui. Pavyzdžiui, programa „poeme für füße“ (Eilėraščiai kojoms) buvo skirta kūno muzikai, „translationes“ (Vertimai) – kalbinėms kompozicijoms, „Halt‘s Maul“ (Užčiaupk srėbtuvę) – rėkiamoms kompozicijoms; „XXXOOOXXX (numbers & circles)“ (XXXOOOXXX (skaičiai ir apskritimai) – formalistinėms partitūroms; „pro cedere“ (Tęsti) – procesinei muzikai; „situations“ (Situacijos) – konceptualioms, situacijų kompozicijoms, kuriose buvo eksperimentuojama su klasikinio koncerto forma ir plečiamos jos ribos. Programoje „speakers“ (Garsiakalbiai) balsai sąveikavo su per garsiakalbius grojama muzika arba su pačiais garsiakalbiais, pasitelkiant tiesioginio garso apdorojimo įrangą. „Augenlieder“ (Dainos akims) pratęsė kūno muzikos temą, o „Vokale Räume“ (Vokalinės erdvės) tyrinėjo išplėstines vokalines technikas abstrakčiose ir konkrečiose erdvėse.
Neo Hülcker „Give paw!“ (Duokš leteną!) keturiems balsams ir fiksuotoms medijoms (2017)
Kas yra žmogiška, o kas gyvuliška, o kas nėra nei tai, nei tai? Kaip žmogiškumas ir „gyvuliškumas“ pasireiškia scenoje? Kaip žmonės mėgdžioja gyvūnus? Kaip žmonės mėgdžioja žmones, kurie mėgdžioja gyvūnus? Ir kaip tai, ką mes suvokiame kaip gyvulišką, sako apie mus kaip žmones?
Ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus, Hülckeris rado daugybę medžiagos, kurią panaudojo savo kompozicijoje kurdamas įvairias akustines ir performatyvias situacijas. Svarbiausiu įkvėpimo šaltiniu jam tapo ASMR (autonominės sensorinės meridionalinės reakcijos – vert. past.) vaizdo klipuose gvildenamos santykių tarp žmonių ir gyvūnų, jų intymaus sambūvio ir medžioklės temos.
Sven-Åke Johansson „WE WA WO“ (2016)
--
Jule Flierl „d!ssoc!at!on study 2“ (d!soc!ac!ja_studija_2) trims balsams (2018)
„d!ssoc!at!on_study_2“ – tai groteskiškas šokis veidui, kuriame vietoje darnaus dainuojančio balso ir veido mimikų atitikimo stebime pastangas koordinuoti dvi nepriklausomai viena nuo kitos veikiančias sistemas. Šių pastangų vaisius – polifoninė gerklų, burnos ertmės, liežuvio ir lūpų sąveika.
Disociacijos sąvoka taip pat apibrėžia sąmonės būseną, mūsų visuomenėje laikoma psichikos sutrikimu. Kompozicijoje „d!ssoc!at!on_study_2“ norima atsiriboti nuo holistinės kūno paradigmos ir mesti iššūkį mūsų supratimui apie vokalizuojantį kūną. Tai žaidimas, kuriame itin svarbus vaidmuo tenka jutiminiam suvokimui ir gerai atlikėjų koordinacijai. Ateities kūnas nebekomunikuoja jokių prasmių per analogijas ir vienu metu juda įvairiomis kryptimis. Šiam kūriniui autorė įkvėpimo sėmėsi iš XX a. 3 dešimtmečio avangardistės, šokėjos ir aktorės Valeskos Gert šokių balsui.
Christian Kesten „Still nothing is known about the Guam Flying Foxes’ way of living“ (Ligšiol nieko nežinoma apie Guamo skraidančiųjų lapių gyvenimo būdą) penkiems atlikėjams (2018)
Šis kūrinys ansambliui giminingas kompozicijai balsui ir kūnui, kurį Christianas Kestenas sukūrė Antonijos Baehr choreografinių miniatiūrų ciklui „Abecedarium Bestiarium“. Kūrinyje trys sluoksniai – kojos, plaštakos / rankos ir balsas – plėtojami kaip visiškai atskiros linijos. Šiems sluoksniams sąveikaujant randasi polifonija – laisvasis kontrapunktas. Penkių atlikėjų ansamblyje polifoninis audinys tampa dar tankesnis ir labiau išsiplėtęs erdvėje. Juo užpildomas scenos plotis ir gylis tampa lauku akustinėms skulptūroms.
Guamo skraidančioji lapė (Pteropus tokudae, pavadinta japonų zoologo Mitošio Tokudos garbei) – išnykusi šikšnosparnių rūšis, priklausanti vaisėdžių šikšnosparnių šeimai, skraidančiųjų lapių pošeimiui (Pteropodidae). Vienintelė šios rūšies buveinė buvo Guamo sala Ramiojo vandenyno vakaruose.
Alessandro Bosetti „Trinitaire“ (Trejinė) trims balsams (2015)
Šiame nepaprastai vizualiame muzikos kūrinyje esminiais bruožais vaizduojami šeimos narių santykiai. Jo struktūra grindžiama pasikartojimais, permutacijomis ir nuolatiniu skirtingų kartų šeimynykščių šokiu. „Trinitaire“ sudaro dvi dalys: pirmojoje girdime šeimos narių homoritminį dainavimą, greitą ir pulsuojantį, tarp nesudėtingų kelių žodžių (mère – motina, père – tėvas, sœur – sesuo, frère – broils) permutacijų vis įsiterpiant fonetinių sąskambių blyksniams. Keturi kūrinio veikėjai kovoja tarpusavyje dėl trijų galimų užimti vietų, įsitraukdami į nutrūktgalvišką kombinacijų šokį. Pirmoji „Trinitaire“ dalis užrašyta ranka kaip grafinė partitūra, kurią visi trys atlikėjai skaito vienu metu. Iš pradžių partitūroje pieštuku išrašytos vien nuolat pasikartojančių grafemų sekos, tarp jų vėliau įterpiamos paslaptingos parazitinės keistų geometrinių formų figūros.
Antroje dalyje įvyksta staigus perėjimas į visiškai kitokią dinamiką: trys balsai ima dainuoti lėtai tęsiamus glissando, kiek primenančius elektronikoje naudojamus grynuosius sinusinius tonus. Šios linijos – kone regimos erdvėje – neužrašytos jokia notacija, bet paklūsta tam tikram dėsningumui, pagal kurį galutinį piešinį nulemia viena kitos link artėjančių linijų dinamika. Antroji „Trinitaire“ partitūros dalis – tai žodžiais užrašytos instrukcijos atlikėjams, reglamentuojančios balsų judėjimą. „Trinitaire“ yra nesudėtingos struktūros asimetriškas kūrinys, kuriame atsiskleidžia Bosetti kūrybai būdingi elementai, tokie kaip pasikartojimas, kalbėjimas ir biografiškumas.
Indrė Liškauskaitė „op! op! lysk! Lysk!“ (pasaulinė premjera, 2021)
Tai kūrinys apie žmogaus ir gyvūno bandymą susikalbėti šunų judrumo sporto metu. Komunikuojant abstrakčiais garsais ir specifine kūno kalba, dviejų rūšių komanda varžosi greičiu ir tikslumu. Žmogiškajam gyvūnui beriant komandas, o šuniui vejantis, kailiniuotasis ir antropocentriškasis susijungia į vieną.
…garsai aplinkoje prityla ir pamažu išnyksta. Laikas kelioms sekundėms sustoja. Paskutinis – gilus – įkvėpimas –- metant žvilgsnį į trasą – ir iškvėpimas – gaudant gyvūno akis. O tada viskas vyksta labai greitai – taip greitai, jog, atrodo, pameti savo kūno kontrolę. Judesių atmintis veja tolyn – ir girdi savo balsą – kuris skamba lyg nepažįstamojo – sutrikęs – kontroliuojantis – neįprastai garsus – o kai sukyla adrenalinas – švelnėja – ir prieš pat pabaigą – euforiškas:
op!
op!
lysk!
out! out! out!
Lyyyyysk!
rai! rai! rai! rai!
c o o o me!
op!
op!
kaire! kaire!
šu! šu! šu!
op!
bėk! bėk! bėk! bėk! bėk!
„Low Blow“:
Dovydas Stalmokas (bosinis saksofonas), Lukas Pivoriūnas, Gediminas Stepanavičius, Mikas Kurtinaitis (sousafonai), Simonas Kaupinis (tuba).
Programa „The Blow from Below“. Žemų pučiamųjų instrumentų improvizacija su kompoziciniais elementais, aidinčioje erdvėje.