“Now I am terrified at the Earth, it is that calm and patient,
It grows such sweet things out of such corruptions, […]” – Walt Whitman.

Lotynų kalboje žodžiai homo (žmogus) ir humus turi tą pačią šaknį. Humus yra lotyniškas žodis, reiškiantis „žemė“ arba „dirvožemis“. Humusu vadinama tamsi organinė dirvožemio dalis, pilna maistinių medžiagų ir drėgmės. Šios maistinės medžiagos, kuriomis yra tręšiama žemė, kad vėl galėtų augti nauja gyvybė, susidaro irstant negyviems augalams, gyvūnams ir žmonių kūnams. Svarbų vaidmenį šiuose irimo ir transformacijos procesuose vaidina įvairūs mikroorganizmai ir kiti gyviai. Žmogus taip pat yra šios sudėtingos dirvožemio ekosistemos dalis, dalyvaujanti nuolatiniuose irimo ir gyvybės procesuose. Šiandien aplinkos krizės kontekste vis dažniau kalbama apie tai, jog dirvožemis yra žmogaus užterštas įvairiomis toksiškomis, cheminėmis, plastiko, karinių sprogmenų bei kitomis sunkiai suyrančiomis medžiagomis. Kokia maistine medžiaga ateities gyvybei šiandien tampa/yra žmogus ir jo veiklos padariniai? Atkasti dirvožemį – tai iškelti į paviršių praeitį, kurią jis saugo. Ką ateities kartos iš dirvožemio sužinos apie mus?

⎯⎯⎯⎯
Gegužės 3 d. 18:30 val. Menų spaustuvėje” prieš festivalio NEW BALTIC DANCE spektaklį vyks Vyčio Jankausko choreografinės instaliacijos „Homo humus“ atidarymas.

Instaliacija „Menų spaustuvėje“ veiks gegužės 3-10 d.
⎯⎯⎯⎯

Idėja ir įgyvendinimas: Vytis Jankauskas.
Dailininkė: Sigita Šimkūnaitė.
Choreografija, garsas ir atlikimas: dirvožemio bioma.
Vaizdo ir garso įrašų autorius: Audrius Šimkūnas