Vienos dalies spektalis pagal 1941–1956 m. Lietuvos tremtinių Sibire, autorės tėvų, prisiminimus.

Spektaklis sukurtas ir rodytas (2015-2023 gegužės mėn.) LNDT mažojoje scenoje.
Nuo 2024 m. – atnaujintas Solo teatro spektaklis.

2016 m. nominuotas “Auksiniam scenos kryžiui“ kaip geriausias nacionalinės dramaturgijos pastatymas.

Birutė Mar: 1939-aisiais, Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, 1940-ųjų birželį į Lietuvą įriedėjo sovietų tankai, prasidėjo SSSR okupacija. Lemtingą 1941-ųjų birželio 14-ąją ištremta apie septyniolika tūkstančių Lietuvos žmonių – šviesuolių, mokytojų, tarnautojų, ūkininkų. Dauguma jų buvo pasmerkti lėtai mirti nuo bado ir šalčio. Su šeimomis tą dieną buvo išvežti ir mano tuo metu mažamečiai tėvai. Jų vaikystė prabėgo amžino įšalo krašte prie Laptevų jūros, tačiau jie niekada apie tai nekalbėjo, nepasakojo, nes apie tai kalbėti buvo pavojinga, uždrausta, tabu. Tikriausiai saugojo savo vaikus nuo tos patirties, laikė tai giliausiame atminties dugne. Tik po 1991-ųjų, kai atsirado tremtinių prisiminimų publikacijos, sužinojau ir apie savo tėvų gyvenimą ten. Rumšiškių buities muziejuje tuomet buvo pastatyta jurta – „nacionalinis“ lietuviškas namas, kokiame tūkstančiai lietuvių gyveno Sibire.

Senelių ir tėvų, taip pat ir tūkstančių lietuvių skausmas liko giliai, neišsakytas. Ėmiau galvoti apie šį spektaklį kaip apie savitą atnašavimą, to viduje paslėpto skausmo išgyvenimą, skausmo, kuris tebetūno tautos atmintyje ir kelia baimę, siaubą, amžiną klausimą: už ką? Ir pavojų, baimę: o jei rytoj pasikartos istorija ir mes vėl būsim atplėšti nuo savo žemės, namų, istorijos? Sakoma, kai darsyk išgyveni, išpasakoji tai, kas labiausiai slegia, – palengvėja. Nebelieka baimės ir lyg pabaisa viduje tūnančio siaubo. Todėl norisi apie tai prabilti garsiai, teatro scenoje, pakelti atminties „velėną“ ir papasakoti apie tai jau kitai kartai, kad ji sužinotų, iš kur mūsų tautos genuose slypi nesąmoningai išgyvenama baimė, nepasitikėjimas savimi. Paliudyti jau tiems, kurie nepatyrė anos tikrovės, pravesti savitą istorijos išgyvenimo pamoką.”

Pjesės autorė, režisierė ir atlikėja – Birutė Mar
Kompozitorius – Antanas Kučinskas
Scenografė – Kristina Norvilaitė
Kostiumų dailininkė – Indrė Pačėsaitė,
Vaizdo projekcijų dailininkas – Karolis Bratkauskas,
Režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė

Spektaklio trukmė – 1 val. 20 min.