Dalija Acin Thelander

„Fields of Tender“ – tai spektaklis, sukurtas pagal Dalijos Acin Thelander trejus metus trukusį mokslinių tyrimų projektą „Jausmingos ekologijos link. Naujas požiūris į ableizmą (žmonių su negalia diskriminaciją dėl jų negalios) per choreografijos ir judesio praktikas“, kuris buvo vykdomas Stokholmo menų universitete ir remiamas Švedijos mokslinių tyrimų tarybos. Šio tyrimo tikslas – sukurti naujus tarpdisciplininius meninius metodus, suderintus su neurodivergento suvokimu, įgalinančius patirti bendruomeniškumą ir įtraukimą per choreografiją ir kūno praktikas. Projektu siekiama kaupti žinias, susijusias su jusliniu betarpiškumu, įkūnytu kinestetiniu atsaku, paveikumu ir intersubjektyvumu. Jo metu siekiama tyrinėti naujus spektaklio struktūravimo būdus, kurie remiasi ribotumo sąvoka ir „atviru darbu“ kaip meniniu metodu, leidžiančiu sukurti nenumatytas, iš prigimties nenuspėjamas ir nepakartojamas atlikimo struktūras ir pasirodymo rėmus.

Spektaklio „Fields of Tender“ poetika sukasi aplink švelnumo, prisirišimo, meilės ir jausmingumo sąvokas – (ne)apčiuopiamas, įsivaizduojamas ir nežemiškas, taip pat apie dosnumą, įgalinimą ir bendrumą, pagardintus ekstravagancija ir žavesiu.

Alba Ramió i Güell

 "Cavitat f. tai tarsi kvietimas įeiti į mano vidų ir per mane. Tai vaizdingas projektas, kuriuo siekiama nustatyti, kas yra atmintis, kuri lieka kūne, kokias išraiškos formas ji turi ir ar įmanoma su jomis susitaikyti. Esame tyrimų stadijoje ir nekantraujame pasidalinti medžiaga bei aptarti įspūdžius! Šioje rezidencijoje Menų spaustuvėje turėjome galimybę padirbėti prie dramaturginės koncepcijos ir išbandyti įvairius techninius elementus".  Tai performatyvus solo, kuriam būdinga cirko išraiška, o ne cirko forma. Šis darbas tarpdisciplininis ir asmeninis. Iš Ispanijos, scenoje: Alba Ramió i Güell ir iš išorės: Angeles Ciscar. 

Izabelė Kuzelytė, Alise Bokaldere ir Jason Dupree

Kvestionuojame prielaidą, kad menui sukurti reikia menininko aukos. Šis projektas ir procesas yra naujas mums visiems. Projekte pasirinkome orientuotis ne į tai, ką kuriame, o į tai, kaip kuriame. Mes, kaip menininkai, profesionaliai dirbantys šioje srityje, pastebėjome, kad menininkams trūksta gerovės. Dažniausiai menas tampa svarbesnis už patirtį. Taigi prie šio kūrinio artėjame nuo menininko. Nuo fizinio, protinio ir finansinio palaikymo, nuo fizinio, protinio ir finansinio tvarumo. Norime mesti iššūkį sistemai, prie kurios esame įpratę, ir sukurti aplinką, kuri būtų tinkama tiek menininkams, tiek menui. 

Julian Vogel 

"CERAMIC CIRCUS yra žvilgsnis į visatą, į mano labai asmeninį objektų ir kūnų judėjimo pasaulį. Iš dalies absurdiška ir beprasmiška, bet taip pat žavu, gražu ir visada stebina, nes staiga įmanomi dalykai, kurie, jūsų manymu, buvo neįmanomi. Tai šiuolaikinė nuoroda į tradicinį cirką ir jo puikią savybę padaryti iš pažiūros neįmanomus dalykus įmanomais ir sukurti iliuzijas, kuriose kuriami pasauliai." - pasakoja Julian Vogel. 

Lizeth Wolk & Aleksey Smolov  

„NOT TO BE MENTIONED“  – tai spektaklis, tyrinėjantis vienišos tėvystės temą per savianalizę, pasiekiantis mūsų pačių prisiminimus (pažintinius ir materialius) apie vaikystę ir ieškantis būdų, kaip įkūnyti, perkelti ir perteikti išvadas per mūsų menines praktikas ir sąveikos taškus. Pasirodyme gilinamasi į supratimą apie galimą porų dinamiką, vedančią į vienišą tėvystę, socialinius konstruktus ir stigmas, taip pat apie tai, kaip buvimas vienišu sūnumi ar vienišos motinos dukra lemia mūsų įpročius, pasirinkimus, veiksmus ir gyvenimo suvokimą, kai jau esame maždaug savo šeimų kūrimo amžiuje. Ko mes ieškome partnerystėje? Kodėl mes ir toliau kabinamės į skęstantį laivą arba kodėl taip lengvai pasitraukiame? Kaip vienas parodo, kad meilė, kurią jie kadaise turėjo kitam, dingo? Kaip žmogus parodo meilę?