Penktadienio vakare – Lukiškių aikštės kampe,
Kur paprastai akį glosto pilkšva tuštuma,
Prasideda šou akrobatų, o tiksliau kokių jų trijų,
Su šypsniu vyrai ir moteris karstos metaliniu objektu.

„Tea time company“ šiegi vardu,

Nors puodelio šalimais niekur nerandu,

Paleidžia šį suktis belgų trijulė,

Mums gerai atpažįstamu laikrodžio būviu.

Ta konstrukcija – spiralė, metalinė gebenė,

Primena mūsų suaugusių vaikystės aikštelę,

Tarp senų daugiabučių ir žvyro laukų,

Šeškinės, Justiniškių ar kitų miesto atkarpų.

Jų trijulė – tai suaugę vaikai,

Žvilgsniu drąsūs, ryžtingi, neįveikiamai,

Akrobatai bebaimiai – laipioja, ropoja,

Vienas kitam rūpiai ranką paduoda,

Dažnai svyruoja, o kartais dorojas,

Objektu tai paklūstančiu, tai ir prasprūstančiu.

Jaunimėlis ne tingus, varžyboms imlus,

Tai rungtyniauja, arba visai pramogauja,

Rankomis ir kojomis ana ten balansuoja,

Ir visada šypsena, taika mums visiems alsuoja.

Žiūrovas net nespėja suprast, kas nutinka,

Kai spiralė tarsi žaibas greitai prašvilpia.

Akimirką užgniaužia, pasimuistai, nurimsti,

Pažvelgi į trijulę ir ramiai sau įklimpsti.

Kasdieniškai statiška, griežta ir rimta,

Aikštė ima banguoti ir gyvybe raibuliuoti,

Tarsi nauja, žaisminga miesto spalva,

Šokio judesių ši gi apspalvinta.

Miestas pulsuoja, triukai cirkuliuoja,

Preciziškai, meistriškai, be abejonių,

Rodos, net plytelės šios betoninės aikštės,

Patenkintos, kaip šiai visai gerai sekas.

Trys draugai – čia joks ne Remarkas,

Kaip ir belgų trio – ne Greimo kvadratas,

Jie čia su planeliu – ogi slaptu,

Pamatyt iš aukštai mūs šypsenų.

Ir nors reginys – tarsi užburs,

Vietomis, rodės, nebeprabus,

Akys vis mezga raštą tą patį,

Pavojus čia pat neužilgo užknarkti.

Ilgiau užsitęsus mintyse jau slidu,

Regiu save sulig „Helium‘o“ laiku.

Kai „Exit“[1] išsuko, „Mikado“[2] apsuko,

Uždara patalpa visai gi pratrūko.

Per miestą vėl lekia reginių maratonas, 

Ir bokšte jau skamba garsus kariljonas.

Žvilgsnis štai seka, kuria, formuoja,

Akys nesustoja, veik virbuliuoja,

Iš kairės dešinėn, iš aukštai apačion,

Tarsi akys mūs bėga per tekstą stačiom.

Čia susitinka žiūrovas, laikas ir ratas,

Spiralė – tai tekstas, tikras skaitymo startas.

Ir koks gi tas „Ripple“? Nei vandens, nei purslų,

O vis dėlto bangos juntamos širdy iki naktų.

Galvoje jie paliko šimtelį minčių,

Ir šie virto eilėm iš giliausių jausmų.

Dmitrijus Andrušanecas, programos Scenos konTEKSTAI dalyvis. 

---

[1] 2024 m. tarptautiniame šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“ pasirodęs kolektyvas „Cie Circumstances“.

[2] 2023 m. tarptautiniame šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“ pasirodęs kolektyvas „Collectif sous le Manteau“.