Po Menų spaustuvės stogu vyko „Kūrybinė vasara“

Šią vasarą jau trečią kartą buvo įgyvendinama Menų spaustuvės programa „Kūrybinė vasara“.


„Kūrybinė vasara gimė dėl buvusios pandeminės situacijos, tačiau ji pasiteisino ir liko kaip kasmetinė programa, užpildanti Menų spaustuvės erdves vasaros metu, kai pasibaigia teatro sezonas. Tai trečias kartas kai viešu kvietimu ir šiais metais scenos menų lauko atstovai galėjo aplikuoti vasaros rezidencijai ir visą rugpjūtį naudotis Menų spaustuvės erdvėmis nemokamai. Iš praėjusių metų patirties džiugu, kad vasaros rezidentai po „Kūrybinės vasaros“ savo darbus sėkmingai pristatė mūsų organizuojamų festivalių metu. Pavyzdžiui Raimondo Klezio komandos vystyto interaktyvaus, muzikinio, judesio spektaklio paaugliams „Jaupo10“ eskizas buvo pristatytas festivalio KITOKS’22 programoje, Kristinos Maurusevičiūtės darbas „Brūzgynų eilės“ tapo šių metų SPOT gatvės menų festivalio dalimi“,- pasakoja programos koordinatorė Ineta Pliekaitytė.


Šiais metais programoje „Kūrybinė vasara“ dalyvavo:

Konstantin Kosovec, Elena Kosovec, Izabelė Kuzelytė, kurie vystė savo šiuolaikinio cirko spektaklį „No strings attached“.


„No strings attached" - šiuolaikinio cirko spektaklis-tyrimas, kurio idėja kilo Konstantin Kosovec nagrinėjant įtampos vientisumo (tensegrity) fizikinius ir filosofinius aspektus, tyrimo metu studijuojant SKH universitete, Stokholme, šiuolaikinio cirko magistro programoje. Šis kūrybinis projektas, paremtas įtampos, suspaudimo, lankstumo konceptų tyrinėjimu. Viena linija sujungia cirką, judesį, architektūrą ir žmogaus anatomiją. Pastatą, žmogaus kūną, visuomenę ar bet kurią kitą struktūrą galima nagrinėti iš skirtingų perspektyvų pasitelkiant tuos pačius analizės metodus. Nagrinėjant pačią struktūros sampratą, mikro ir makroskopiniame mastuose randame panašius dėsningumus kas ta struktūra bebūtų. Šiuolaikinis cirkas žengia į priekį ir ištrina ribas ne tik tarp meno sričių, bet ir tarp meno ir mokslo, meno ir politikos, meno ir taikomųjų veiklų bei kitų žmogaus gyvenimo sričių. Norint pilnai perprasti kūrybinio tyrimo objektą turime pažiūrėti į ji per skirtingas prizmes, taip kuriant daugiasluoksnę ir prasmingą meninę reiškinio interpretaciją.


Loreta Vaskova ir Šarūnas Januškevičius, kurie vystė monospektaklį paaugliams „Lapkričio 20“.


Pjesė „Lapkričio 20 “ – dokumentinė ir paskutinė L. Noréno pjesė parašyta pagal tikrą įvykį 2008 m. lapkričio 20 d. Emsdetteno miestelyje (Vokietijoje) aštuoniolikmetis į mokyklą atsinešė ginklą ir surengė šaudynes. Autorius monologe atskleidžia, kodėl paauglys nusprendžia taip pasielgti ir kaip žmoguje gimsta toks blogis. Rašytojas monologui sukurti panaudoja autentišką paauglio dienoraštį, vaizdo ir socialinių tinklų įrašus. L. Norénas (1944–2021) – vienas garsiausių šiuolaikinių švedų dramaturgų, dažnai lyginamas su Augustu Strindbergu arba Ingmaru Bergmanu. Jo kūrybinį palikimą sudaro apie šimtas penkiasdešimt teatro, radijo ir televizijos pjesių. Po spektaklio vyks diskusijos su paaugliais, kuriose bus gvildenamos reikšmingos temos „Kaip smurtas atsiranda, kodėl vyksta patyčios ir koks jų poveikis? ”


Maria Koreneva, Sandro Garibashvili, Eva Sai, Nikita Berezko, Elmyra Ragimova vystė fizinio teatro kūrinį, apie kūno reakciją į karą „Де Ти?" arba „Kur tu esi?".


Niekada nežinai, kas yra karas, kol jis tau neatsitika. 5 valanda ryto, ir bum - tu esi ten. Ir viskas, ką bandysite apie tai pasakyti, skiriasi nuo to, ką iš tikrųjų jaučia jūsų kūnas... Kuriame vaizdo spektaklį apie somatinį atsaką į karą Ukrainoje. Ką jaučiu, kai esu bombarduojamas? Kaip suprasti savo gyvenimo vertę evakuacijos įkarštyje? Kaip nuspręsti pasilikti ar išvykti? Kas tai yra būti gyvam taip arti mirties? Pereidami prie šių klausimų, mes atidžiau pažvelgsime į karo poveikio mūsų kūnui ir psichikai tikrovę. Kuriame šokį iš karo traumų.


Menų spaustuvei kaip šiuolaikinių scenos menų centrui, ši programa tai papildoma galimybė sekti naujus kūrybos procesus ir tendencijas, kalbant apie meną viešose erdvėse, šiuolaikinį cirką bei teatrą jaunai auditorijai. „Šiais metais džiaugiamės, kas savo pagrindiniu resursu – erdvėmis, galėjome prisidėti prie trijų skirtingų projektų kūrimo, apimančių tris skirtingas auditorijas bei pratęsti bendradarbiavimą su menininkais iš Ukrainos. Pastebiu, kad tarptautinės ar vietinių menininkų rezidencijos visada įpučia gyvybės į mūsų kasdienes veiklas bei palaipsniui telkia šiuolaikinių scenos menų bendruomene“,- įspūdžiais po programos „Kūrybinė vasara“ dalinasi Ineta Pliekaitytė.