Šių metų festivalio KITOKS'18 svečiai, danai „Theatre Madam Bach” į Vilnių atveža objektų teatrą, mažiausiems žiūrovams pristatantį gražiausias mūsų pasaulio vietas. Sausio 13 dieną Pernille Bach ir Christian Schrøder spektaklyje "Pasaulio vaizdai" Menų spaustuvės juodojoje salėje iš daugybės skirtingų objektų ir garsų kurs skirtingų žemės kampelių atmosferas. Apie tai, kas įkvepia kurti vaikams ir pasakoti apie pasaulį, kalbamės su vienu iš spektaklio kūrėjų ir atlikėjų Christian Schrøder.

Su „Theatre Madam Bach” vaikams kuriate jau dvidešimt metų. Kas yra jūsų slaptas variklis, verčiantis nenustoti?

Visų pirma mus labai įkvepia teatras, kurį kuriame. Kad jaustume norą dirbti, turime rinktis mums abiem įdomias temas,  turėti galimybę pasikviesti kitus įdomius menininkus padirbėti kartu, apsikeisti idėjomis. Na ir, žinoma, geriausia darbo dalis yra galimybė dalintis savo kūriniais su vaikais. Mūsų auditorija dažniausiai yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, o jie mums – patys geriausi žiūrovai. Geriausi todėl, kad iš jų galime tiek daug išmokti!

Įkvepia ir tai, kad mūsų kuriamas teatras susideda iš tiek daug įvairių dalių, tad kasdien galime dirbti su muzika, garsu, instaliacijų menu, scenografija, šviesos dizainu, vaidyba, istorijomis ir dar daugybe dalykų. Taip pat šis darbas – įdomiausias būdas keliauti: su savo spektakliais jau buvome pakviesti į 42 šalis, o susipažinti su žmonėmis, kurie domisi tavo darbais, mielai pristato savuosius bei aprodo savo miestą ar šalį mums yra viena unikaliausių ir svarbiausių patirčių.

Tiek į festivalį atkeliaujančiame „Pasaulio vaizdai”, tiek kituose savo kūriniuose istorijoms papasakoti naudojate itin daug įvairių objektų, garsų, šešėlių. Kaip jums pavyksta tokį kiekį visų šių skirtingų priemonių paversti vienu spektakliu, prikaustančiu vaikų dėmesį?

Mes tikime, kad vaikai, o ypač – mažamečiai, yra neįtikėtinai atviri aplink esančiam grožiui ir mato daug daugiau, negu pastebime mes, suaugusieji. Kas suaugusiems gali atrodyti  chaotiška ar perpildyta, vaikams - maloniausia stebėti, tyrinėti. Todėl kuriame tokias ypatingas, objektų pilnas erdves.

Tiek daug objektų naudojame dėl to, kad esame labai smalsūs ir niekada nenorėjome savęs apriboti. Mus nuolat sužavi daugybė naujų daiktų, objektų, kuriuos norėtume panaudoti savo spektakliuose, tad stengiamės visus juos įtraukti ir rasti jiems vietą mūsų scenoje kuriamuose pasauliuose. „Pasaulio vaizduose” turime didžiulį saulės skėtį pilną įvairiausių daiktų. Tai – neapsakomo įdomumo meno kūrinys, pilnas audinių ir kitų elementų iš viso pasaulio. Prie jo sukūrimo, susiuvimo dirbome daugiau nei 300 valandų ir mums jis – vis dar nebaigtas. Tai - lyg nuolat vykdomas projektas.

Kaip nusprendėte kurti spektaklį apie įvairius pasaulio kampelius?

Viena iš priežasčių buvo ta, kad po labai ilgo laiko turuose, paprasčiausiai pasiilgome namų. Tačiau pagrindinė priežastis  - tų pačių turų metu pamatytos nuostabiausios vietos visame pasaulyje. Nuo šiaurės pašvaistės ledinėje Grenlandijoje iki žalių Amazonės džiunglių, Sibiro miškų ir didžiųjų Pekino, Tokijo, San Paulo miestų. Visą tai norėjome sudėti į spektaklį ir parodyti mūsų mažiesiems žiūrovams.

„Pasaulio vaizdai” žemę pristato kaip stebuklingo grožio pilną planetą. Kaip manote, gal tai gali padėti žiūrovams labiau ją branginti ir sužinoti, kaip padėti jai laimėti prieš vis labiau nugalinčią taršą?

Iš tiesų, mes visada norime tikėti laiminga ateitimi ir manome, kad labai svarbu žiūrovams parodyti visas teigiamas pasaulio puses. Taip juos pačius įkvėpsime domėtis, atrasti grožį ir jį saugoti. Labiausiai į pasaulio gelbėjimo, gamtos išsaugojimo temas orientuotas yra kitas mūsų spektaklis „Ice&Waste” (Ledas ir šiukšlės angl.), kur koncentruojamės į plastiko taršos vandenynuose problemą ir suteikiame vaikams progą patiems išsakyti savo nuomonę šia tema.

Su „Pasaulio vaizdais” daug keliavote po pasaulį. Kokių reakcijų sulaukia jūsų spektaklis?

Nesvarbu, kuriame pasaulio krašte bepasirodytume, beveik visada sulaukiame panašių reakcijų: smalsumo, susidomėjimo, džiugesio, nuostabos. Skirtumas kartais jaučiasi tik keliaujant tarp priemiesčių ir didžiųjų miestų. Didesnius skirtumus pajaučiame nebent tarp bedrų atmosferų vietose, kuriose turime pasirodyti. Sykį pasirodėme didžiausiuose Japonijos kultūros namuose, tačiau ten viskas vyko itin skrandžiai, tobulai organizuotai, o iškart po to keliavome į Rio De Ženeirą, kur pasirodėme mažyčiame Ipanemos džiazo klube, kur viskas buvo labai chaotiška ir triukšminga, tad keliaujant – nieko negali nuspėti.

Į spektaklį "Pasaulio vaizdai" kviečiame sausio 13 d. | 12.00 ir 15.00 | daugiau informacijos: čia