Kada paskutinį kartą žirklėmis kirpai dirbtinę žolę? Kada didelis ir blizgantis disko kamuolys lyg Fuko švytuoklė trankėsi tau į galvą, o tu nepajėgei nei jo sustabdyti, nei pasitraukti?

Šiuos klausimus kelia gegužės 17d. į Vilniaus Menų spaustuvę atkeliaujantis Klaipėdos Jaunimo teatro (KJT) spektaklis “R.E.M.” (angl. rapid eye movement – greitas, trūkčiojantis žmogaus akių judėjimas miegant). Režisieriaus Jono Tertelio bei KJT aktorių spektaklis panardina į fantasmagorišką sapną ir leidžia apsivalyti.

Šioje miego stadijoje sapnuojame ryškiausius sapnus. Tada suaktyvėja smegenų veikla, širdies bei kvėpavimo ritmai tampa nereguliarūs, pasireiškia raumenų atonija – paralyžius. Ryškūs sapnai ir emocinio sąstingio būsena tampa spektaklio šerdimi.

Kaip šiandien jaunam žmogui, lydimam aplinkinių sėkmės istorijų, kitų sėkmingai atrastų gyvenimo kelių, prasmių, esmių, parodomojo perfekcionizmo, darboholizmo, užlietam pseudo­psichologinės literatūros, seminarų, (ne)sėkmingųjų patarimų, destruktyvių visuomenės stereotipų, išgirsti savo paties vidinį balsą (kurį dargi blokuoja ir įvairūs foniniai trukdžiai – portalų naujienos, reklama, socialinių tinklų košė)? Žodžiai, žodžiai, žodžiai. Triukšmas, daug triukšmo, vibracijos, dirgikliai, nuotrupos, fragmentai, daugybės spalvų, achromatinių ir chromatinių, mirgėjimas, švytėjimas, šešėliai. Kaip triukšmingame informaciniame lauke (kartu ir savyje) rasti Eterį – gyvybingą substanciją?

“Mus supa daug įvairių taisyklių. Yra begalė knygų, kuriose mokoma, kaip reikia gyventi, šimtai straipsnių internete, kur aiškiai nurodoma, koks turi būti tikras vyras ir kaip turi elgtis moteris su vyrais, nuolatos ir visur rengiami seminarai, kaip mes visi privalome siekti karjeros aukštumų ir t. t. Tada tarytum užduodu sau klausimą, o ar aš galiu kaip nors paprasčiau? Nes pavargstu kartais svarstydama, kuria gi taisykle man vadovautis kiekvienoje gyvenimo situacijoje” – mintimis dalinasi Klaipėdos Jaunimo teatro aktorė Laima Akstinaitė.

Taip pat R.E.M. daug kalbama apie baimę. Dažnai būna, kad jaunas žmogus tiesiog sėdi ir galvoja, ką jam daryti toliau, ko imtis. O iš šono visi jį „stumia“ ir „spaudžia“, kad turi eiti ir kažką daryti: privalai eiti dirbti, o ne sėdėti čia… Sako - juk jauna esi, viską gali, mes tikim tavimi… Ir tada susiduri su visiška priešprieša, nes prieš tai visada buvo sakoma, kad to negalima, ano nedaryk… Tuomet pasimeti ir iš viso nebesupranti – tai į kurią pusę dabar tau eiti ir bandyti tą pasaulį užkariauti…

R.E.M. – spektaklis be jokios įtampos, suvaržymų… Linksmas, tačiau kalbantis apie šių dienų visuomenėje gyvenančio jauno žmogaus skaudulius. Taip pat spektaklis pilnas kiekvieno jame vaidinančio aktoriaus biografinių detalių, kas dar labiau sujautrina siužetą.

Tekstas - Banienė, J., Zenkutė, E.

Klaipėdos Jaunimo teatro informacija