Panevėžio J. Miltinio dramos teatre kuriamas spektaklis pagal A. Škėmos dramą „Pabudimas“ – tai pirmasis šio kūrinio pastatymas profesionalioje scenoje nepriklausomoje Lietuvoje (1989 m. šį tekstą Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre į sceną perkėlė režisierius J. Vaitkus); be to, tai pirmasis lietuvių dramaturgijos klasikos pastatymas režisieriaus A. Areimos kūrybinėje biografijoje, kuris, kaip tikimės, taps savotišku Panevėžio J. Miltinio dramos teatro vėliavnešiu, užtikrinančiu glaudesnį ryšį tarp savo veido, teatrinės kalbos bei publikos, ieškančios atsinaujinančio teatro ir savosios kultūrinės bei socialinės tapatybės.

Žmogaus prigimtinis dvilypumas, tikrosios savasties bei žmogiškumo, tam tikro vidinio moralinio pagrindo paieškos yra ir A. Škėmos chrestomatinio teksto „Pabudimas“ pagrindinės temos, plėtojamos naujajame A. Areimos spektaklyje. Dramoje „Pabudimas“ matome kraštutines būsenas, ribines situacijas išgyvenančius personažus, kurių svarbiausias tikslas – išlikti žmonėmis arba atrasti bei išpuoselėti savyje po represyviu okupacinės ideologijos presu prislėgtą žmogiškumą, pilietinį bei moralinį sąmoningumą, išsilaisvinti arba, A. Škėmą perfrazuojant, pabusti, bei išsaugoti tikėjimą savo aukos prasmingumu.

Bene didžiausia A. Škėmos teksto stiprybė – jo vaizduojamų veikėjų įvairiapusiškumas. „Pabudime“ veikia žmonės, kuriems nesvetimos silpnybės, kuriuos persekioja baimės bei manijos, kontrastuojančios su jų išorine. A. Škėma vengia etinio ar juo labiau religinio dogmatiškumo, neginčijamų tiesų, todėl šis tekstas skamba stebėtinai šiuolaikiškai, nepaisant to, kad dramos veiksmas tarsi ir vyksta sovietinėje tardymo kameroje.

Nė nekalbant apie pavienius, chaotiškus žiaurumo, prievartos, neapykantos atvejus, interneto erdvę bei žiniasklaidą pastaraisiais metais užplūdo dokumentinės sadizmo scenos, susijusios su įvykiais Ukrainoje ar Artimuosiuose rytuose, išpuoliais prieš atvykėlius iš Rytų Europos, regis, civilizuotose Senosios Europos kultūrose. Spektaklio autoriai tiki, kad vėl iš II-ojo pasaulinio karo pelenų kylanti ksenofobija yra kažkas stipresnio, universalesnio ir reikšmingesnio nei vien pakitusios sociokultūrinės paradigmos liekanos, jaunimo su tokiu pasitenkinimu įvardijamos kaip „homo sovieticus“ palikimas.

„Pabudimo“ kūrėjai įsitikinę, jog anuometinio laikmečio ideologinių dogmų paženklintos temos bei leitmotyvai anaiptol neprarado aktualumo ir šiandien – net priešingai: būtent šiandieninėje Lietuvoje, kylant visuotiniam nerimui dėl pačių įvairiausių išorinių grėsmių, Lietuvos, o ir visos Vakarų bei Rytų Europos visuomenėms saugios užuovėjos ieškant kraštutinėse dešiniosiose ideologijose, laisvės, humanistinės moralės poreikį bei pajautą tolerancijai vis labiau marginalizuojant tikroms bei tariamoms baimėms, pagrindinis A. Škėmos „Pabudimo“ leitmotyvas turėtų nuskambėti ne mažiau aktualiai, nei 1989-aisiais ar prieš šešiasdešimt metų.

Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis "Pabudimas" kovo 29 dieną 19 valandą bus rodomas Vilniuje, "Menų spaustuvės" juodojoje salėje. Plačiau apie renginį skaitykite čia. Bilietus platina Bilietai.lt

Lauros Vansevičienės nuotraukos