Vasaros pabaigoje Menų spaustuvėje reziduoja net keletas kūrėjų iš užsienio. Tarp jų – iš Italijos atvykęs šokėjų kolektyvas „dueditre“, rugpjūčio 29 dieną pristatantis savo šokio spektaklio eskizą. Elenos Valdetaros ir Vittorios Franchinos kūrybinė veikla Lietuvoje – dalis šokio kolektyvų rezidencijų mainų tarp Menų spaustuvės ir scenos menų centro IDRA Milane, Italijoje. Drauge su Italijos menininkėmis mainų programoje dalyvauja sparčiai kylantis Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjas Lukas Karvelis. Abi šokio kūrėjų kompanijos kartu dirba Lietuvoje, o vėliau - Italijoje, kur pristatys savo bendro darbo rezultatus. „dueditre“ atstovės pasakoja apie savo veiklą ir tai, ką parodys Lietuvos žiūrovams.

Papasakokite apie tai, kaip jūsų gyvenime atsirado šokis ir kaip nusprendėte kurti drauge?

Vittoria: Abi su Elena esame iš Milano, kur kartu studijavome šiuolaikinio šokio akademijoje „Dance Haus“, vadovaujamoje Susannos Beltrami. Ten praleidome trejus metus, o vėliau pradėjome drauge kurti. 2017-aisiais nusprendėme susiburti į nuosavą projektą „dueditre“ – jame iš tiesų esame trise, su mumis taip pat kuria dar viena šokėja, kuri pasiliko Italijoje. Mes norėjome susikurti sau asmeninę darbo erdvę, kur galėtume plėtoti savas idėjas. Taigi, pradėjome tyrinėti ir kurti mums naujus dalykus.

Ar jums asmeniškai kūryba yra būdas tyrinėti savo pačių vidines emocijas ir išgyvenimus, ar susiformuluojate konkrečias žinutes, kurias siekiate perteikti žiūrovams ir paveikti jų supratimą apie tam tikrus reiškinius?

Elena: Manau, jog mūsų kūryboje sutelpa abu šie dalykai. Visuomet pradedame nuo to, kas giliai susiję su mūsų asmeninėmis istorijomis arba dabartimi, tačiau kartu ir galvojame apie vaizdus, kuriais šiuos dalykus paverstume suprantamais kitiems.

Vittoria: Manome, jog kuo asmeniškesnis yra mūsų kūrinys scenai, tuo artimesnis jis gali tapti ir žiūrovams. Dažniausiai pradedame nuo to, o vėliau kiekvienas darbas transformuojasi – baigtinėje versijoje kiti neišvys to, kas būtų neįtikėtinai asmeniška, nes daug dirbame su užuominomis, atmosfera, siekiame jausmą perteikti tam tikrais vaizdais. Ko gero, taip mūsų mintis tampa suprantamiausia.

Kokias raiškos priemones dažniausiai pasitelkiate perteikti savo originalias idėjas?

Elena: Kaip jau minėjome, „dueditre“ – gana jauna trupė, tad mes vis dar bandome apsibrėžti, kokia gi yra mūsų meninė kalba. Visgi mes esame likusios komunikuoti per jausmus žadinančius vaizdus – judesių tyrinėjimas mūsų kūrybiniame procese prasideda nuo vaizdų ieškojimų. Dažnai filmuojame savo repeticijas, o vėliau jas žiūrime vis iš naujo, kad atrastume tą idealų vaizdinį.

Vittoria: Taip pat mėgstame dirbti su butaforija. Manome, kad objekto turėjimas scenoje labai padeda įvaizdinti idėjas, todėl objektus mūsų darbuose galima pamatyti dažnai.

Tarptautinių rezidencijų programoje dirbate prie visiškai naujo savo kūrinio. Papasakokite, kaip gimė jo idėja ir kokius kelius renkatės ją vystydamos?

Vittoria: Pats pirmas įkvėpimas mums atėjo iš senovės graikų mito apie žmonių antrąsias puses. Tai – mitas, aiškinantis, kodėl mes, žmonės, visą laiką stengiamės ieškoti ryšio kitais, bandome susijungti. Labai norėjome savo darbe tai panagrinėti giliau. Šiuo metu tai – duetas, tačiau neatmetame galimybės prijungti ir trečiąją šokėją. Kol kas daug dirbame su ryšio pajauta ir jo kūrimu tarp kūnų. Siekiame sujungti kūnus taip, kad būtų sunku suprasti, kur prasideda vienas ir baigiasi kitas. Taip pat mus domina atsiskyrimas – kas nutinka, kai šis itin glaudus ryšys nutraukiamas?

Elena: Šiame darbe taip pat daug dėmesio skiriame vaizdams. Prieš pradėdamos fizinį darbą nemažai tyrinėjame koliažus, nuotraukas, paveikslus, o pereidamos prie judesio šiuos dalykus interpretuojame.

Jūsų rezidencija – dalis mainų programos, kurioje dalyvauja ir lietuvis šokėjas Lukas Karvelis. Ar per Menų spaustuvėje praleistą laiką turėjote galimybę vieni iš kitų pasisemti idėjų, pasidalinti mintimis?

Vittoria: Kol kas – ne. Anądien šauniai pasikalbėjome, jis turėtų užsukti pasižiūrėti, kaip mes repetuojame. Manau, kad antrojoje mainų dalyje, kuri vyks Italijoje, turėsime tam šiek tiek daugiau laiko – dabar mūsų visų darbai yra pirminėje stadijoje, tad daugiausiai esame susitelkę jų viduje, bet būtų tikrai smagu daugiau patyrinėti vieniems kitų darbus, sulaukti atgalinio ryšio. Be abejo, norėtume pamėginti ką nors sukurti kartu.