Rugpjūčio 17 dieną prasidėjo Lietuvos šokio informacijos centro organizuojamo baleto ir šiuolaikinio šokio seminarų bei kūrybinių dirbtuvių ciklo „Dance.lt Summer Intensive“ suaugusiųjų programa. Pasibaigus pirmos dienos pamokoms, išsikrovę (o gal atvirkščiai – pasikrovę?) seminarų dalyviai tradiciškai susitiko su savo mokytojais „Menų spaustuvės“ kiemelyje susipažinti ir pasikalbėti aktualiomis temomis: apie šokį ir atradimus judesyje, scenoje, bendra(darbia)vime ir net izoliacijoje. Jaukiame susitikime dalyvavo programos dėstytojai – Ieva Navickaitė, Ilze Zirina bei duetas Külli Roosna ir Kenneth Flak.

Atrasti ir suprasti

Pokalbio metu mokytojai papasakojo apie save ir pasidalino savo interesais ir atradimais. Pavyzdžiui, I. Zirina, kalbėdama apie šokio pedagogės karjerą, atviravo, kad šiuo metu ji yra labiausiai susikoncentravusi į tai, kaip judesio pagalba galima pažinti save, vystyti ir puoselėti savo vertybes per šokį. Šį domėjimąsi paskatino darbas su paaugliais ir jaunais žmonėmis. Naudodama kontaktinę improvizaciją, kaip vieną pagrindinių savo metodikų, Ilze pastebėjo, kad prisilietimai, natūralus kito žmogaus pajautimas – paprasčiausias būdas kalbėtis.

K. Roosna ir K. Flak pasakodami apie didžiausius atradimus šiuolaikiniame šokyje išskyrė laisvės ir erdvės (laisvės erdvėje) pojūtį, kuomet nesinori laikytis taisyklių, o tik pasitikėti intuicija, kylančiais jausmais, kas, anot jų, yra teisingiausia. Kūrėjus ypač žavi ir atradimų nuolat suteikia kūrybiniai procesai su autentišku garsu ir sensoriniais jutikliais, kuriuos jie naudoja kūrybinėse dirbtuvėse. Šią metodiką išbandys „Dance.lt Summer Intensive“ dalyviai.

I. Navickaitė taip pat pasidalino savo pastebėjimais apie pastarųjų metų patirtį: kaip svarbu į kūrybą „įsileisti“ savo problemas, silpnybes ar džiaugsmus – neblokuoti supančios aplinkos, nes atviras buvimas su savimi ilgainiui tik praturtina kūrybinį darbą.

Šokis ir programavimas – ta pati kalba?

Pokalbio dalyvius domino programavimo ir technologijų naudojimas šokyje, kaip šiandieninės technologijos gali papildyti kūrybą. K. Roosna ir K. Flak prisipažino, kad suderinti visus šiuos elementus yra sudėtinga – kūrėjai nuolat kvestionuoja, kiek tai yra organiška, kiek dirbtina. Kita vertus, K. Flak teigimu, šokio pasirodymo kūrimas mažai skiriasi nuo programavimo proceso: abiem atvejais viskas kuriama sluoksnis po sluoksnio, pradedant nuo pagrindinės struktūros, o vėliau koreguojant, tobulinant, analizuojant kas suveiks, kas ne. Pasak K. Roosna programavimas ir technologijos yra toks pat būdas išreikšti žmogaus mintis. Dueto partnerė K. Flak juokavo, kad kartais netgi mąsto garsais: jai nesudėtinga atpažinti, koks judesys, kokį garsą skleis, koks efektas gali atsirasti.     

Gyvenimiškos metaforos – iš šokio ir šokyje

Nors I. Zirina gimtojoje šalyje nebedirba su šokio profesionalais, ji pasidalino įkvepiančiomis mintimis apie visapusišką šokėjo patirtį: „Mes, šokėjai, esame labai laimingi, kad turime šią profesiją – nesvarbu, turime pinigų, ar ne, esam garsūs, populiarūs, ar ne – mes patiriame jausmus, kuriuos ne visi žmonės turi galimybę patirti. Kiek daug gyvenimiškų metaforų atsiskleidžia per šokį. Jei nori skristi, pirmiausia turi nusileisti ant žemės, t. y. atsispirti – išmokti pakilti“.

Pokalbio metu netrūko šmaikščių klausimų. Pavyzdžiui, ar mokytojai šoka sapnuose – ar yra tekę susapnuoti save šokančius ir atradusius kokių nors judesių, kūrybinių sprendimų. Į klausimą K. Flak atsakė žaismingai: „Sapnuose šokusi nesu, bet kuomet aš šoku – vienareikšmiškai sapnuoju“, o I. Zirina prisipažino: „Sapnuose – ne, bet duše – tikrai taip“.

Apie karantino iššūkius, mažus džiaugsmus ir ZOOM problemas

Diskusijos dalyviams buvo aktualus klausimas apie tai, kaip mokytojams sekėsi išgyventi gyvenimo tėkmę sustabdžiusią izoliaciją. Ieva juokavo, kad jai tokia pauzė buvo reikalinga. Karantino metu šokėja žiūrėjo filmus, eidavo pasivaikščioti į mišką, netgi ėmėsi mokytis grumtynių su savo vyru, tačiau po dviejų savaičių nuolatinis buvimas namuose tapo sudėtingas. Ieva bandė dėstyti pamokas ZOOM programos pagalba, tačiau be fizinio kontakto tai padaryti buvo sudėtinga. Su panašia situacija susidūrė ir Ilzė, izoliacijoje išsiilgusi gyvo ryšio su savo mokiniais.

Kenneth ir Külli pasakojo, kad karantino metu buvo „įstrigę“ Norvegijoje, Nacionalinėje menų akademijoje Oslo mieste. Kūrėjai turėjo vesti kūrybines dirbtuves akademijos studentams, tačiau atvykę į studiją ją rado tuščią. „Kadangi kiti kūrėjai čia atvykti ir reziduoti nebegalėjo, mums pasisekė, kad galėjome laisvai kurti ir tęsti savo darbus, tad „užstrigome“ kūrybiniame režime“.

Mokytojai apie mokytojus: įkvepiantys žmonės ir gyvenimiškos patirtys

Pakviesta pasidalinti savo įsimintiniausiais šokio mokytojais ar įkvėpėjais, K. Roosna išskyrė australų performansų kūrėją ir atlikėją Andrew Morrish: „Didžiausią įspūdį dirbant su šiuo mokytoju paliko skatinimas stebėti tai, kas mums patinka, kai ką nors darome, kokius judesius atliekame improvizacijos metu. Taip pat atkreipti dėmesį į tai, į ką mums patinka žiūrėti. Juk iš tiesų, kam daryti veiksmus, kurie neteikia pasimėgavimo“.

I. Navickaitei išskirti vieną ar bent keletą tokių ryškių asmenybių buvo gana sunki užduotis: „Matau vieną bendrą koliažą, sudėtą iš skirtingų žmonių, mokytojų, sutiktų asmeniniame gyvenime ir profesiniame lauke. Šių žmonių dėka aš suvokiau, kad be šokio negaliu, kad „mirštu badu“ nuo noro šokti, o kiti, pavyzdžiui, išmokė mane skaičiuoti ritmą. Pastarasis šokio mokytojas – amerikiečių choreografas Ronald K. Brown, šokio trupės „Evidence“, integruojančios afrikietišką šokį su šiuolaikiniu šokiu ir storytelling‘u, Niujorke įkūrėjas“. Ieva papildė, kad išskirti ką nors yra taip sunku dėl to, kad įkvėpimo galima pasisemti ne tik iš šokio technikos mokytojų, bet ir kasdienio gyvenimo – tai gali būti praeivis, pokalbis, nuotykis, įvykis.

I. Zirina išskyrė keletą šokio mokytojų, kurių mintis ir metodikas nuolat prisimena dirbdama. Tai – šiuolaikinio šokio ansamblio „Mal Pelo“ iš Katalonijos įkūrėjai, šokėjai ir choreografai María Muñoz ir Pep Ramis, savo seminaruose dirbantys su šokio technikomis per improvizaciją. Kitas mokytojas – David Zambrano, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis tarp Amsterdamo ir Briuselio. Tarp įsimintiniausiųjų – Olga Zithulina, Latvijos choreografė, šokėja ir šokio pedagogė, kurios trupėje Ilze šoko daug metų, taip pat Hai Cohen, šokėjas ir pedagogas, vienas iš integruoto šokio centro Izraelyje „Vertigo Power of Balance“ vadovų („Vertigo Dance Company“ dalis). „Vertigo Power of Balance“ – ypatinga vieta, kurioje kontaktinės improvizacijos užsiėmimų metu susitinka žmonės, turintys skirtingas fizines galimybes, – t. y. kviečiami ir neįgalieji. Tyrinėdami tarpusavio ryšį dalyviai komunikuoja per pojūčius, prisilietimus, išreiškia save per šokį

Judesys ar šokis?

Diskusijos pabaigoje pokalbio dalyviai iškėlė klausimą, kaip atskirti, kada žmogus tiesiog atlieka judesius, o kada jis šoka. „Kuomet kūnas pasąmoningai vadovauja pats sau, kuomet judesys atsiranda natūraliai ir tą pajunti erdvėje – tuomet tai tikriausiai tampa šokiu. Tai yra poetiška – šokis yra poezija“, – sakė K. Roosna.

K. Flak mano, kad apibrėžimas priklauso nuo mūsų suteikiamos reikšmės: „Jei aš nusprendžiau, kad tam tikri judesiai yra šokis – tuomet tai šokis. Viskas paprasta. Žinoma, viskas dar priklauso nuo konteksto, kiek tai yra performatyvu. Kita vertus, meno galia slypi gebėjime priimti šiek tiek nepatogius „apibrėžimų“ momentus, juos išlaikyti ir nepaleisti ieškant atsakymo“. Vėliau K. Flak pajuokavo, kad specifiniai šokio apibrėžimai ir tam tikras skirstymas į kategorijas būna ypatingai svarbus, kai tenka ieškoti finansavimo kūrybiniam procesui.

I. Navickaitės nuomone, tai yra filosofinis klausimas, tačiau asmeninė intensija, motyvai taip pat yra labai svarbūs, nes yra begalė būdų kaip matyti ir suprasti pasaulį. Kolegų mintis papildė ir pokalbį užbaigė Ilze, pasiūliusi mintį, kad šokio apibrėžimas priklauso ne tik nuo atlikėjo-kūrėjo požiūrio, bet ir nuo auditorijos, kaip ji visa tai priima: „Kartais net ir kasdienybėje mes matome nuostabius šokio performansus, pavyzdžiui, moteris laisto gėlę – ir tai yra nuostabus šokis“.

„Dance.lt Summer Intensive“ seminarai ir kūrybinės dirbtuvės šokėjams vyksta rugpjūčio 17-22 dienomis. Rugpjūčio 22 d. 20 val. „Menų spaustuvėje“ vyks suaugusiųjų programos uždarymas, kuriame dirbtuvių dalyviai pristatys ir pasidalins, kuo gyveno ir ko išmoko per intensyvią savaitę. Į įkvepiantį susitikimą, o vėliau – maloniems pokalbiams ir šokiams, kviečiami visi – renginys atviras ir nemokamas.

„Dance.lt Summer Intensive“ organizuoja Lietuvos šokio informacijos centras. Daugiau informacijos: www.dance.lt. Lietuvos šokio informacijos centro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė.

Foto: Eglė Nešukaitytė