2020-ieji metai įprastą gyvenimą išmušė iš vėžių ir privertė didžiąją dalį pasaulio sustoti – tokią priverstinę pauzę patyrė ir scenos menų laukas, paniręs į lėtą, neramų laukimą. Visgi šis metas atskleidė ir netikėtai malonių paradoksų – kol didžioji dalis kultūros stovėjo vietoje, Lietuvos šiuolaikinis cirkas žengė net kelis reikšmingus žingsnius. Prie šio ilgai laukto proveržio prisidėjo ir Menų spaustuvė, intensyviai ieškojusi būdų padėti artistams tęsti veiklą karantino metu, kūrusi projektus su tarptautinių tinklų partneriais ir tiesusi naujus kelius Lietuvos cirko scenai. Apie tai, kaip tarptautinis bendradarbiavimas padeda vystytis cirkui Lietuvoje, pasakoja Menų spaustuvės projektų koordinatorė Giedrė Putramentaitė.

Pastaraisiais metais Menų spaustuvė itin aktyviai dalyvauja įvairių tarptautinių scenos menų tinklų veikloje, tačiau daugeliui žmonių, tik iš šalies stebinčių veiksmą scenos menų lauke, ši organizacijos veiklos sritis lieka nepažinta teritorija. Kokių tarptautinių tinklų dalimi esate ir ką šios narystės reiškia Menų spaustuvei?

Menų spaustuvė šiuo metu dalyvauja keturiuose tarptautiniuose tinkluose, du iš jų yra skirti cirko plėtrai ir partnerių paieškai. Tai – „Circostrada“, didžiulis tinklas, vienijantis apie du šimtus narių ir apimantis visą pasaulį. Šio tinklo profilis – labai platus, apimantis įvairiausias sferas nuo cirko edukacijos iki festivalių. Antrasis tinklas – „Baltic Nordic Circus Network“ (BNCN), orientuotas į Šiaurės ir Baltijos šalių organizacijas, edukaciją ir festivalius. Šis tinklas padeda mūsų regionui stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir ieškoti bendrų taškų, kurių pavyzdžiui Baltijos šalys turi labai daug. Labai naudinga dirbti vieniems su kitais – taip atsiranda daugiau galimybių artistams ir vietinio cirko plėtrai.

Taip pat Menų spaustuvė yra tinklo „International Network for Contemporary Performing Arts“ (IETM), vienijančio virš penkių šimtų Europos scenos menų organizacijų, narė – tai yra didelis tinklas su daugybe itin skirtingo profilio organizacijų. Ketvirtasis tinklas, kuriam priklausome, yra „Trans Europe Halles“ (TEH), skirtas kultūrinių organizacijų, įsikūrusių buvusiuose industrinės paskirties pastatuose, tinklaveikai. Visi šie tinklai turi tam tikrus projektus, veiklas, susitikimus, kurie anksčiau būdavo gyvi, bet dabar persikėlė į virtualią erdvę.

Kokią veiklą Menų spaustuvė vykdo, būdama šių tinklu nare? Kokią naudą suteikia buvimas tarptautinių tinklų dalimi?

Daugiausiai galėčiau papasakoti apie naudą iš cirko pusės, kadangi būtent šiuolaikinio cirko organizacijas vienijančiuose tinkluose dalyvauju aktyviausiai. Abiejų tinklų nauda Lietuvos cirko scenai tikrai pastebima, tačiau skirtinga. „Circostrada” - labai didelis tinklas, kurio didžiausias privalumas, mano nuomone, yra tinklaveikla, didelė sklaida bei globalesnis kontekstas. Tuo tarpu BNCN yra mažesnis tinklas, vienijantis tik 18 narių – dėl tokio glaudaus rato organizacijos palaiko labai glaudų ryšį, taigi, jei kyla idėja naujam projektui, iškart žinai, kokius partnerius iš to tinklo į jį galima būtų įtraukti.

Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje nėra išsivystęs – nepaisant to, kad šiais metais atsidarė cirko mokykla „Cirko Sapiens“, yra įsteigta Šiuolaikinio cirko asociacija, vyksta du dideli cirko festivaliai, iki praėjusių metų turėjome tik keletą vietos kūrėjų cirko spektaklių. Kai vietinės produkcijos nėra, galima sakyti, jog žanras nėra išsivystęs. Mes tebeturime itin mažai aktyvių kūrėjų, tačiau dabar, 2020-ųjų pabaigoje įvykus pirmajai lietuviško cirko vitrinai, jau turime daugiau šio žanro užuomazgų. Šioje stadijoje mano minėti tinklai naudingi tuo, kad leidžia megzti partnerystes su daugiau patirties turinčiomis organizacijomis ir šalimis, kuriose cirkas yra labiau išsivystęs. Tai savo ruožtu suteikia daugiau galimybių mūsų artistams, kurie žengia pirmuosius žingsnius - šių tinklų dėka esame dalyvavę bei dalyvaujame ne vienam projekte, kurio naudomis gali pasinaudoti Lietuvos menininkai.

Tinklų veikloje matau labai didelę prasmę, nes pati asmeniškai matau, kiek ir kokių galimybių jie suteikia. Be to, tai taip pat ir prasmingos pažintys ir informacija apie svarbiausius cirko įvykius, kurie vyksta aplink. Nors veikimas globaliame šiuolaikinio cirko lauke yra labai aktualus festivaliams bei organizacijoms, bet daug šios veiklos galiausiai susiveda į galimybes ir pagalbą menininkams – tinklai padeda mums būti jų tarpininkais tarptautiniame kontekste.

2020-ieji metai tapo tikro proveržio laiku lietuviškajam cirkui – net šeši vietos kūrėjų eskizai rugsėjį pristatyti „Naujojo cirko savaitgalio“ Lietuvos cirko popietės metu, o metų pabaigoje įvyko ir pirmoji virtuali lietuviško cirko vitrina. Kas lėmė tokį suaktyvėjimą?

Sakyčiau, kad iki pandemijos metų cirkas vystėsi gana lėtai – atrodė, kad yra daromi tam tikri žingsniai, tačiau jie buvo gana padriki, neegzistavo vientisas veiksmų planas (o tai normalu turint omeny, kad neturim nei vienos organizacijos, kuri aktyviai užsiimtu būtent cirku ir jo plėtra šalyje). Jei galima įžvelgti kažką teigiamo pandemijos situacijoje, sakyčiau, kad ji paskatino labai ženklų veiksmą cirko sferoje. Dėl pandemijos net kelios scenos menų organizacijos – tarp jų ir Menų spaustuvė – keitė savo veiklos sritį, tarptautines veiklas pakeitė lokalios, susikūrė rezidencijos vietiniams menininkams. Kelios tokios rezidencijos buvo suteiktos ir mūsų cirko kūrėjams, ir taip nutiko, kad visi šeši lauke aktyviai veikiantys artistai skirtingais laikotarpiais įsibėgėjo su savo kūrybiniais procesais. Supratome, kad juos būtina įtraukti į festivalio programą, o vėliau gimė ir vitrinos idėja, kas buvo natūrali šios sekos grandis.

Neneigsiu, kad vitrinos idėja buvo įkvėpta suomių – kontaktavau su „Circus Info Finland“, Suomijos cirko informacijos centru, kuris yra taip pat BNCN tinklo dalis. Šis centras turėjo rengti „gyvą“ vitriną kovo mėnesį, prieš pat sprogstant pandemijai, bet kadangi pasaulis artėjo prie užsidarymo, teko pereiti į internetinį formatą. Tai buvo pirmoji mano matyta virtuali vitrina, kurios metu pamačiau, kaip kokybiškai, nesudėtingai ir įdomiai galima padaryti internetinį cirko pristatymą. Mums toks vitrinos pobūdis pasirodė labai prasmingas vietos cirko kontekste, kadangi bene vienintelė proga parodyti vietinę produkciją – festivaliai „Naujojo cirko savaitgalis“ bei „Cirkuliacija”, kurių programose lietuvių iki šiol nebūdavo daug, tad buvo sudėtinga pasikviesti gausesnį būrį tarptautinių prodiuserių. Supratau, kad virtuali vitrina yra puiki galimybė pasirodyti platesniam kontekstui. Pasitarėme su kolegomis, sulaukiau palaikymo ir viskas taip gražiai sutapo, kad nusprendę festivalio metu surengti Lietuvos cirko popietę iškart suplanavome visus jos pasirodymus nufilmuoti, pasiruošti medžiagą vitrinai. Visa tai įvyko labai organiškai mąstant apie tai, kaip artistams padėti ir kaip parodyti, kad Lietuvoje vyksta naujas ir įdomus veiksmas.

Ar jau spėjote pamatyti Lietuvos cirko vitrinos rezultatus?

Tikrai taip! Šią vitriną buvo svarbu surengti dėl to, jog paskleistume žinią tiek Europos cirko kolegoms, tiek Lietuvos kultūros atstovams, kad turime cirko kūrėjų čia pat Lietuvoje, dalintis jų kūryba. Taip pat svarbu paminėti, jog vitrinos kontekste padarėme darbą, kuriam kokybiškai atlikti jauniems atlikėjams dažnai pritrūksta finansų - organizuodami vitriną, kiekvienam spektakliui paruošėme reklaminę ir informacinę medžiagą (video anonsą, brošiūrą, pristatymą). Šią medžiagą kūrėjai gali ir toliau naudoti ieškodami naujų galimybių. Viena iš jų - visai netrukus įvyksianti „Subcase“ cirko mugė, kurią organizuoja Švedijoje įsikūrusi gerai žinoma organizacija „Subtopia“, turinti labai stiprų cirko departamentą. Ši mugė vasario mėnesį vyks internetu ir joje pasirodys du mūsų vitrinoje dalyvavę spektakliai – Džiugo Kunsmano ir Adrian Carlo Bibiano darbas „Where Do I Connect?“ ir „Kanta Company“ spektaklis „Clothes and Us“ ir tai yra vienas pirmųjų kartų, kai tokio lygio cirko mugėje dalyvauja lietuvių spektakliai.

Atrodo, jog tai tiesiog turėjo įvykti tam, kad cirko menininkai galėtų žengti dar toliau – norėčiau tikėti, kad palaikymas ir pagalba iš mūsų pusės buvo tam tikras postūmis. Kai galvoju apie pandemijos metus ir cirką, man atrodo, kad mums pavyko užšokti ant labai didelės bangos ir dabar turime tiesiog ieškoti galimybių, kaip ant jos išsilaikyti. Jaučiu didelį pačių cirko menininkų suaktyvėjimą, atsidarius cirko mokyklai vyksta tikras sujudimas, tad pagrindinis tikslas dabar – išlaikyti artistų motyvaciją, kad jie kurtų toliau ir vystytų naujus darbus. Nors pandemija paralyžavo visą pasaulį, lietuviškam cirkui ji suteikė aplinkybes, kuriomis visai netikėtai mums pavyko pasinaudoti.

Interviu parengė: Agnė Vidugirytė

Foto: D. Putino ir D. Matvejevo