Įprastai Menų spaustuvėje gausu užsienio rezidentų, kurie atvykę į Vilnių kuria visiškai naujus ar baiginėja senesnius savo kūrinius, tyrimus, įvairius scenos menų projektus. Praėjusiais metais pandemija sujaukė visus užsienio menininkų planus ir rezidencijų programoje „Footprints in Motion“ rezidavo vos keli kūrėjai, tačiau šiemet tikimasi, kad rezidencijų programa bus žymiai aktyvesnė, todėl džiugu pristatyti, kad ateinančias savaites Menų spaustuvėje kurs iš Latvijos atvykęs performanso meno duetas „IevaKrish“, kurį sudaro latvis Krišjānis Sants ir lietuvė Ieva Gaurilčikaitė, rezidencijos metu prie jų kuriamo projekto prisidės ir šokėja Ugnė Kavaliauskaitė.

Iš Rygos atvykęs duetas „IevaKrish“ vilniečiams jau turėtų būti pažįstamas, praėjusią vasarą, gatvės teatro festivalyje SPOT, jie publikai pristatė imersinio judesio pasirodymą – „Labrys“. Šiame spektaklyje, kaip ir daugelyje savo kūrinių duetas stengiasi surasti būdą, kaip meną patirti iš vidaus. Pakalbinome „IevaKrish“ narius.

- Papasakokit plačiau apie projektą, kurį kursite rezidencijos metu?

- Rezidencijos metu vystysime judančio garso ir šokio spektaklį – „Satikt“ (liet. Sutarti arba Sutikti), kuriame nagrinėjame muzikinio disonanso raštą, atsiradusį dainuojant sutartines. Spektaklis kuriamas panašiai, kaip ir „Labrys“, tačiau šį kartą užuot naudoję elektroninius garsus, dirbame su dviem dainininkais, kuriems akomponuoja du šokėjai. Praėjusią vasarą atlikome dainavimo tyrimą, paremtą muzikologo M.Boiko disertacija, su dviem Latvijos dainininkais praleidome nemažai laiko mokydamiesi ir ieškodami būdų, kaip projekto mintis perduoti ir padaryti jį aktualų šiuolaikinio meno kontekste.

- Kokie Jūsų kūrybiniai planai ateinantiems metams? 

- Metas iš ties intensyvus, birželio pabaigoje tikimės turėti spektaklio „Satikt” premjerą, šiais mėnesiais taip pat keitėme scenografiją ir scenas spektaklyje „Void Within Reach”, kuris transformavosi į gyvą parodos versiją, taip pat liepą-rugsėjį kursime bei rengsime gastroles Norvegijoje, o rudenį ir žiemą planuojame savo imersinio judesio spektaklį – „Labrys” išplėtoti į pilną muzikinį spektaklį, kuriame keturių atlikėjų šokis ir choreografija bus suvokiami per erdvinį skambesį, atliekamą dainuojant aplink sėdinčią publiką.

- Kaip jus pačius bei kuriamus projektus veikia visa ši pandeminė situacija? 

- Covid-19 mus pasiekė dar 2020 metų vasario pradžioje, Krišas tuo metu Tokijuje koncertavo su „Fieldworks”, kelionė turėjo tęstis Honkonge, tuomet buvo viskas atidėta, o vėliau atšaukta. Mums kaip kūrėjams atidėjimai, atšaukimai naujo plano A, plano B ir C kūrimai bei jų keitimas, atsižvelgiant į esamą situaciją tapo nauja realybe. Šiuo metu Latvijoje yra tikrai gera vyriausybės parama menininkams, kurie mokėjo mokesčius, todėl nesame taip stipriai paveikti finansiškai. Šiandien skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje teatrai vis dar uždaryti, gyvi pasirodymai neleidžiami, tačiau visi labai tikisi, kad šiam kultūros laukui dirbti vėl bus galima nuo vasaros vidurio. O bendrai tikrai jaučiame pandemijos poveikį bei išaugusį administracinio darbo krūvį, tad galimybę, būnant rezidencijoje Vilniuje, sutelkti dėmesį tik į meną, kūrybą labai vertiname.

- Ko tikitės iš rezidencijos Menų spaustuvėje? 

- Ši rezidencija yra labai svarbus mūsų, kaip tarptautiniu mastu dirbančių menininkų, vystymosi etapas. Tikimės, kad ši rezidencija suteiks reikalingą kontekstą pačiam projektui bei puikios kokybės erdvę darbui, taip pat kad tai bus galimybė tęsti 2019 ir 2020 metais pradėtą bendravimą su Lietuvos šiuolaikinio meno bendruomene ir institucijomis. Mūsų gimtasis miestas - Ryga yra labai arti ir nors mes dažnai dirbame Skandinavijoje ar vakaruose, mes esame trumpo nuotolio tarptautinio bendradarbiavimo gerbėjai. Manome, kad bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis gali būti tvaresnis ir labiau tęstinis. Taigi mes daug tikimės iš šios rezidencijos.

- Ką žinote apie Vilnių, ar turite lūkesčių čia kažką atrasti, pamatyti? 

- Kaip minėjom - Ryga nėra toli, o Vilniuje lankėmės daugybę kartų, bet rečiau dėl profesinių priežasčių, todėl šį kartą mes tikimės plėtoti ryšį su vietos šokių bei kitomis menininkų bendruomenėmis, kiek tai yra įmanoma dabartinėje pandemijos situacijoje.