Scenos konTEKSTAI: LŪKESTIS PATIRTI

Kol žiūriu į baltą popieriaus lapą ir ieškau pirmojo žodžio, mintyse vyksta tikras cirkas: matau besisukančią sieną ir ant jos šokinėjančius artistus, tuo pat metu girdžiu dūzgiantį dulkių siurblį ir dviejų kūnų plekšėjimą, lyg gitaros stygos įtemptus, akrobatine virve surištus, menininkės plaukus... Šiuos vaizdinius susirinkau tarptautiniame Menų spaustuvės šiuolaikinio cirko festivalyje HELIUM’24, kuris ilgus metus buvo žinomas „Naujojo cirko savaitgalio“ vardu.

Svarstau, kad į šiuolaikinio cirko pasirodymą žmonės eina vedini smalsumo ir lūkesčio. Sakau lūkesčio, nes šis žodis ant minėto balto popieriaus lapo atsirado pirmiausia. Juk įstabu pamatyti jaudinantį vaizdą, kurį sukuria sunkiai suvokiamos fizinės galimybės. Pavyzdžiui, kaip gali nesujaudinti ant šukių basomis kojomis atliekamas salto? Kartą gyvai pamačius kūno potencialo ir rizikos susijungimą, sustoti sunku. Bet ar tikrai fiziškumo pakanka? Kokį lūkestį gali turėti dar, vykdamas į šiuolaikinio cirko pasirodymą?

Ieškodama atsakymo, pirmiausia galvoju apie belgų trupę „Cie Circumstances“, atvykusią su pasirodymu EXIT. Scenos viduryje stovėjo architektūrine konstrukcija – pilko namo sienos, baltos durys, juodos rankenos. Link jos, prasidėjus pasirodymui, po vieną atžygiuoja keturi menininkai. Nepaisant užsitęsusios pradžios su vaikščiojimo ritualais, durų trenksmais ir sinchroniška choreografija, atlikėjai greitai „įsuko“ žiūrovą į smalsumo ratą. Jam sukantis, tempas augo ir siurprizų – akrobatikos elementų – daugėjo. Kol atlikėjams atliekant akrobatinius triukus maišėsi žemė su dangumi – žiūrovams prieš akis vartėsi konstrukcija – sienos su durimis virto balansine lenta. Iš entuziazmo ir džiaugsmo publika sunkiai benusėdėjo vietoje. O aš, nors ir mėgavausi aplinkinių džiaugsmu, pajutau gniaužiantį nusivylimą.

Regis, turėjau lūkestį, kad visame pasaulyje garsūs šiuolaikinio cirko patirtimi belgai atveš arba tarpdisciplininį, konceptualų kūrinį, kuris neleis man miegoti naktimis arba jei gilesnės minties nebus, tai bent tokį reginį, kuris tiesiog prisiurbs mano žandikaulį prie žemės. Nei viena, nei kita, deja, neatsitiko. Tikiu, kad belgai siekė sukurti profesionalią pramogą. Bet juk šiuolaikinis cirkas įstabus tuo, kad šalia žavingos fizinės perspektyvos, jis tampa daugiau nei azarto šaltiniu. Jis gali tapti, pavyzdžiui, galingu įrankiu atverti žiūrovo sąmonę ir net pasąmone – tapti jos užkaborius užklumpančia šviesa.

Būtent tai patyriau stebėdama lietuvių ir latvių trio „Art for rainy days“ darbą HOW A SPIRAL WORKS. Nors menininkai jį vadina eskizu ir dar ieško kūrybinių sprendimų, jaučiausi stebinti baigtinį darbą. Čia skleidėsi dviejų ant scenos judančių artisčių, ir visą pasirodymo vyksmą ir techninius užkulisius prižiūrinčio menininko, dėmesingas, švelnus ir atjaučiantis ryšys. Gija su žiūrovais jungėsi ne tiesioginiu akių kontaktu, o pojūčiu – jausena, kad tai, kas vyksta ant scenos, iš tiesų yra visų mūsų vidinio pasaulio atspindys. Pasitelkę „hair hang“ techniką, oro akrobatikos figūras, meistriškai plastiškus šiuolaikinio šokio judesius, minimalistinę scenografiją, menininkai, kaip ir „Exit“ artistai, „įsuko“. Tik šis trio žiūrovus traukė ne pramoga, o meditatyvi, gilyn į save vedanti būsena. Kiekvienas judesys scenoje turėjo savo paskirtį – tik buvo skirtas ne demonstruoti fizinį pranašumą ar galią – veikiau jis virto turtinga kalba, kurią kiekvienas stebintysis galėjo išgirsti ir suvokti savaip.

Lūkestis gali būti visoks: ir pasimėgauti pramoga, pabūti estetiškoje aplinkoje, gal tiesiog pamatyti, nustebti, sužinoti. O kartais nutinka taip, kad nešiojiesi lūkestį sąmoningai nesuprasdamas, kad jis yra. Jis gali būti asmeniškas. Pavyzdžiui, atrasti atsakymą į klausimą. Ir štai – stebi scenos vyksmą, akrobatikos formuojamus šešėlius, momentais nuklysti į tylos stokojančias mintis, ir tada tik – cakt! Susijungusių vaizdinių grybšnis sugauna dėmesį ir ilgai ieškotas atsakymas atsiduria ant scenos, tiesiai prieš akis. Čia ir įvyko mano slaptas lūkestis patirti. Slaptas, nes niekad nežinai, apie ką jis iš tiesų yra.

Judita Paužuolytė , Menų spaustuvės edukacinės programos Scenos konTEKSTAI dalyvė.