Harmonijos alkis HELIUM 

Savo tekste apžvelgsiu du man paveikiausius pasirodymus iš 18-ąjį kartą vykusio šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM. Abu juos mačiau tą pačią dieną ir po jų mano nuotaika buvo tokia, kad galėjau pasidžiaugti, jog pagaliau aš atsigavau nuo rutinos.

Kartais taip lengva tai, kas atrodytų apsunkins

Konceptualus Nyderlandų trupės „Tall Company Tales“ pasirodymas „Square Two“ prasideda Menų spaustuvės fojė. Trumpa įžanga – papasakojimas, kodėl Danijos menininko Don Satijn skulptūra yra viso pasirodymo ašis. Man buvo šiek tiek neramu, ką bus sugalvoję šie trys (viena moteris ir du vyrai) žonglieriai – ar reikės paskui juos bėgti, pačiai atlikti triukus, bendrauti? Ne, čia visi žiūrovai su ausinėmis, kuriose skamba malonus vyriškas balsas, sakantis kur ir ką daryti. Jis kviečia įsiklausyti į aplinką, pajusti prieš tai einančių žmonių vaikščiojimo stilių, susipažinti su menininkų pasauliu. Ausinės netrukdo girdėti, ką pasakoja gyvai patys menininkai, bet neleidžia girdėti kitų žiūrovų. Pagalvojau, jog nuo šiol visada noriu būti su ausinėmis spektakliuose.

Kiekvienas sustojimas – atskiras nedidelis pasirodymas, kuriame žongliruojama. Šiuolaikinis cirkas čia pasireiškė per betarpišką, bet šiltą kontaktą su žiūrovu, rodomi trumpi dinamiški pasirodymai, kurie jungiami per skaičių konceptus. Taip pat reikšminga scenografija – kiekvienas epizodas išdėstytas savaip, tai lauke ant stogo, tai ratu aplink atlikėjus. Taip apkeliavome ne vieną repeticijų erdvę, pakilome iki trečio aukšto, kur laukė finalas – žaidybiška paskaita apie skaičių reikšmę žongliravimo kontekste.

„Square Two“ pasirodymas-ekskursija. Konceptualios aukso vidurio paieškos, skaičių magija, kurios ašis – žongliravimas. Buvo taip lengva sekti instrukcijomis, negalvoti, kur eiti. Pabaigoje išties net trumpam pasimečiau: „O kaip toliau?”

Balansas tarp šokio ir cirko

Belgijos trupės „Cie Circumstances“ spektaklis „Exit“ supažindino su keliomis šiuolaikinio cirko disciplinomis. Čia pasirodė keturi atlikėjai vyrai. Scenoje speciali instaliacija, vaizduojanti duris, o kartais sienas, per kurias vienam vis trukdo įeiti kiti trys. Netrukus pastebi, kad personažai čia ne tik rodo triukus ant žemės, bet ir nuolat persirengia. Kiekviename segmente atlikėjai turi atskirą aprangą, kaip pasirodymas „Square Two“ turi skirtingas erdves.

Vienas po kito atliekami žemės akrobatikos triukai, primenantys šokį. Tarsi kova už kiekvieno atlikėjo individualumą, kurioje visi nori dominuoti. Tik vėliau patikrinu: pasirodymo aprašyme minima, jog tai ne tik kelių skirtingų cirko disciplinų, bet ir šokio pasirodymas.

Kai jau atrodė, jog pasirodymas monotoniškas, nes buvo kartojami tie patys triukai ir bandymas patekti pro duris, ir niekuo nenustebins, įvyksta lūžis – veiksmas pakyla aukščiau, dabar balansuojama ne ant žemės, o ant balansine lenta tapusių durų. Specialia konstrukcija taip lengvai manipuliuojama, jog ėjimas per ją atrodo natūrali kiekvieno atlikėjo būsena, kurioje nėra rizikos. Nuostaba ir susižavėjimas profesionaliu fiziniu pasiruošimu bei trupės vienybe laikė mano dėmesį iki pat pasirodymo pabaigos. Bet buvo dar vienas labai svarbus „Exit“ elementas – muzika. Organiškai kisdama ji vis įkvėpdavo dar daugiau gyvybės pasirodymui, o kartais buvo galima jos vienos tiesiog klausytis ir mėgautis. Po spektaklio vykusiame susitikime trupė sakė, kad muzika išties buvo kuriama specialiai šiam pasirodymui, o choreografo Piet Van Dycke nuomone, kiekvienas judesys turi savo garsą.

Vietoj apibendrinimo

Turbūt labiausiai įstrigo abiejų pasirodymų atmosfera, kai buvo galima komfortabiliai neskubant stebėti estetiškai ir meistriškai atliekamus triukus iš skirtingų šiuolaikinių cirko disciplinų. Harmoningai įsilieti į naują pasaulį buvo išties lengva.

Agnė Patackaitė, Menų spaustuvės edukacinės programos Scenos konTEKSTAI dalyvė.