Šiandien kasdienybė neatsiejama nuo mažų ir didelių ekranų – namuose, darbe bei kišenėje. Tik vienetai namuose nežiūri televizoriaus, o filmų ar laidų žiūrėjimo įpročiai pas visus skirtingi. Tuo tarpu ryšiai su išoriniu pasauliu slypi mobiliųjų ir planšetinių bei nešiojamųjų kompiuterių ekranuose: žinutės, vaizdo skambučiai, socialinė komunikacija, elektroniniai laiškai, žiniasklaidos pateikiama informacija bei visa galybė kito turinio. Dalis suaugusiųjų jau sunkiai atsimena metus, kai kišenėje nebuvo internetinio ryšio, o pirmasis stacionarus kompiuterinis užimdavo solidžią vietą ant stalo. Dabar jaunoji karta auga apsupta multiplikacinių filmų ir žaidimų gausos apsuptyje, o dažnas moksleivis kišenėje jau turi išmanųjį telefoną ar nuo mažų dienų puikiai valdo plašetinį kompiuterį. Psichologai primena, jog ankstyvame amžiuje įsitraukimas į ekranus turėtų būti saikingas, o tuo tarpu profesionalaus meno kūrėjai mato alternatyvų virtualiams pasauliui ir kviečia į fantastinį, vaidybinį spektaklį vaikams „Ateities medžiotojai“.

Vaikų psichologė Ieva Kirkilė primena, jog ekranų naudojimas, kaip ir kiekvienas aspektas, gali atnešti tiek naudos, tiek ir žalos. Svarbiausia tinkamas technologijų naudojimas. Ji atkreipia dėmesį į tai, kas yra žiūrima bei kiek ir kokiame amžiuje tai vyksta. „Dažnu atveju virtualus pasaulis yra itin įtraukiantis ir įdomus, stimuliuojantis smegenų centrus bei keliantis stiprias emocijas. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad ilgesnį laiką praleidžiant virtualiame pasaulyje, vaikams darosi sunkiau užmegzti socialinį kontaktą: prastėja bendravimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai, prastėja emocinė savijauta,“ – pabrėžia Ieva Kirkilė.

Vaikų psichologė pastebi, jog mokykliniame amžiuje (nuo 6 iki 10 metų amžiaus) vaikai smalsūs bei jau turi daugiau žinių apie pasaulį, didesnį sąmoningumą nei mažiausieji. Todėl lavinant jų vaizduotę, mokant svarbių gyvenimiškų pamokų, naudingi gali būti ir teatro spektakliai. Jie skatina kritinį mąstymą bei prisideda formuojant požiūrį. „Vaikiški spektakliai padeda vaikams suvokti savo emocijas, geriau padeda suprasti kito asmens emocijas bei leidžia suprasti, kokiu būdu galima jas išreikšti. Dalyvavimas kultūrinėje veikloje nuo mažens skatina ir vėlesniame amžiuje įsitraukti į panašią veiklą. Tai didina galimybę siekti didesnės erudicijos,“ – dalinasi vaikų psichologė. Ji pasakoja, jog spektakliai taip pat moko bendravimo ir kultūrinių ypatumų. Renkantis spektaklį I. Kirkilė ragina būtinai atsižvelgti į jo turinį ir temą bei tai, kiek metų jaunajam žiūrovui ir kas jam įdomu: „svarbu atsižvelgi į vaiko amžių ir jo sugebėjimus, gebėjimą išlaikyti dėmesį. Antra, svarbu atsižvelgti į vaiko pomėgius ir interesus. Jei spektaklis apie draugystę, santykius, emocinę savireguliaciją – gali vaikams padėti geriau suprasti šiuos dalykus ir sėkmingiau pasiruošti gyvenimui. Tačiau taip pat kažkuriai iš šių temų vaikas gali būti dar nepasiruošęs, tuomet prasčiau įsimins sakomą informaciją ir sunkiau koncentruos dėmesį.“ – aiškina psichologė I. Kirkilė.

Profesionalė primena tyrimą, kurį Lietuvos kultūros ministerija atliko prieš pat karantiną, 2019 metais. Jo metu su vaikais besilankantys spektakliuose nurodė 21 procentas tėvų, o 33 procentai tėvų nurodė, jog lankosi kituose Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuojamose renginiuose. „Tyrimas rodo, kad iki karantino Lietuvos vaikai buvo gana aktyvūs kultūrinių renginių dalyviai. Manau, svarbu skatinti ir atgaivinti šį vaikų įsitraukimą į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Tačiau renkantis spektaklį pirmiausia svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir jo sugebėjimus, gebėjimą išlaikyti dėmesį. Antra, svarbu atsižvelgti į vaiko pomėgius ir interesus. Kultūrinės veiklos gali neabejotinai suartinti šeimos narius ir prisidėti prie vaikų ugdymo. Laiko leidimas kartu – viena iš meilės kalbų, padedanti geriau pažinti vienas kitą, leidžianti suprasti vienas kito poreikius bei suteikianti galimybę tuos pačius žmones pamatyti skirtingose aplinkose.“ – šeimos akimirkų drauge privalumus vardina vaikų psichologė.

Tuo tarpu režisierius Gabrielius Zapalskis pristatydamas fantastinį spektaklį „Ateities medžiotojai“ tikisi vaikus sudominti šiuolaikišku profesionalaus meno turiniu ir atitraukti nuo taip pamėgtų ekranų. Pasirodyme „Ateities medžiotojai“ drauge kuria žinomi aktoriai: vaizdo epizoduose sužiba Eglė Gabrėnaitė, balsus įgarsina Andrius Kaniava, Darius Miniotas, kostiumus ir scenografiją kūrė Laura Luišaitytė, o pagrindinius vaidmenis atlieka Danas Kamarauskas ir Diana Kamarauskaitė, prodiusuoja Audrius Sakalauskas.

„Mes visi esame skirtingi ir būtent tuo gražūs. Per savitas veikėjų charakterio savybes išryškinami jų, kaip asmenybių skirtumai, išaukštinamos kompromiso paieškos nesutarimų metu, pabrėžiamas atlaidumas, ryžtas, kantrybė ir meilė. Na, ir kaip pridera teatrui, truputėlį atsukame veidrodį jauniesiems žiūrovams – be menkiausio moralo, akcentuojame, kad norint pasiekti didelius dalykus, būtina vienytis“, – apie ugdančias vertybes spektaklyje pasakoja kūrėjas Gabrielius Zapalskis. Kūrėjai laikosi principo, jog vaikai yra protingos asmenybės, o spektaklis jaunuosius žiūrovus įtraukia veikėjų tikrumu bei kelia nuostabą, jog scenoje problemos gali būti pateikiamos taip atvirai. Kontrastingi tarpusavyje, bet stiprūs drauge, bičiuliai Timas ir Lori patiria aibę nuotykių fantastiniame „Ateities medžiotojų“ pasaulyje. Jie trokšta susigrąžinti savo tėvus, tačiau gyvenant prižiūrimiems ir sekamiems miesto valdybos tai – pilnas iššūkių ir netikėtų atradimų siekis, kuomet pikti ir griežti robotai, valdomi Tam Tikrų Asmenų, nori užvaldyti pasaulį. Nors jie ne viską prisimena, padedant revoliucionieriui Gervudui ir vienintelei išlikusiai žmonių operacinei sistemai Zaliui, jie planuoja visa tai sustabdyti.

Spektaklis „Ateities medžiotojai“ Vilniuje, „Menų spaustuvėje“ kovo 4 dieną 15:00 valandą, bilietai: kakava.lt .

Vaikų psichologų rekomendacijos praleidžiamam laikui prie ekranų pagal vaiko amžių:

0–2 m. amžiaus vaikams rekomenduojama nenaudoti ekranų arba naudoti labai minimaliai;

2–5 m. amžiaus vaikams rekomenduojama naudoti ekranus iki 1 valandos per dieną;

6–10 m. amžiaus vaikams rekomenduojama ekranų laiką turėti iki 2 valandų per dieną;

11–14 m. amžiaus vaikams rekomenduojamas ekranų laikas yra iki 3 valandų per dieną.