Produktyvumo kultūra mene: ar lieka laiko pamąstyti?

„Gera, kai iš tavęs nereikalauja rezultato“, – sako šokėja ir choreografė Greta Grinevičiūtė, savaitę praleidusi Škotijoje tarptautinio šokio tinklo „Keðja“ susitikime, kuriame menininkai iš 10 skirtingų šalių susirinko nesiekdami apčiuopiamo rezultato. Kūrėjai susitiko tam, kad drauge mąstytų, dalintųsi patirtimi, keltų klausimus apie meną ir jo nešamą žinutes. Susitikimą Škotijoje organizavo šokio organizacija „The Work Room“.


Menas produktyvumo kultūroje

Anot G. Grinevičiūtės, tokia patirtis jai, kaip Lietuvos menininkei, buvo įdomi ir neįprasta. „Šiandien Lietuvoje ir kitose šalyse menininkai turi labai stengtis, kad užtikrintų savo veiksnumą ir aktyvumą, todėl, kad ir kaip baisiai skambėtų, kartais pamirštame apie būtinybę mąstyti, klausti, kvestionuoti“, – sako G. Grinevičiūtė. Scenos meno kūrėjai, kaip ir daug kitų profesijų atstovų, šiandien tapo produktyvumo kultūros „auka“ – jų veikla matuojama matomais rezultatais, meno produktais ir kitais apčiuopiamais vienetais. Tačiau G. Grinevičiūtė teigia, kad kūrėjams reikia nepamiršti ne tik daryti, bet reflektuoti, mąstyti: „Juk klausimo kėlimas savaime yra tam tikras aktyvizmas“.

Menininkai – aktyvūs ne tik kūryboje

G. Grinevičiūtė sako, kad aktyvumo kultūra dabar išvešėjusi visur, ir svarsto, kad galbūt įtaką tam padarė socialiniai tinklai, kuriuose formuojamas įvaizdis, jog kiekvieno gyvenime vyksta daug. „Kyla vidinis impulsas demonstruoti ką darai, kiek darai, kaip darai. Regis, jei sustosi – dingsi iš akiračio visam laikui. Taip pat veikia ir vertinimo sistemos – kuo daugiau darai, tuo labiau esi vertinamas, kyla paraiškų vertinimo balai. Esi matomas eteryje – vadinasi, geidžiamas, reikalingas menininkas“.

Kūrėja tvirtina, kad panašiai jautėsi ir kiti „Keðja“ tinklo susitikimo dalyviai. „Kėlėme klausimą – kada menas ir vartojimo kultūra susitapatino? Galbūt laikas sustoti ir perdėlioti prioritetus? Tiek meno politikoje, tiek asmeniniame menininko gyvenime. Juk menininkas

retai užsiima tik kūryba – jis lanko įvairius kursus, dalyvauja seminaruose, neretai moko ar užsiima socialiniu aktyvumu“, – sako G. Grinevičiūtė ir prideda, kad menininkai galėtų tapti aktyviais dalyviais ir įvairiuose visuomeniniuose sprendimuose. „Mes nuolat kūrybiškai sprendžiame įvairias problemas, tad mūsų kūrybiškas, kritiškas mąstymas galėtų būti naudingas ne tik kuriant fantasmagorijas, bet ir realų gyvenimą“.


„Keðja“ – tarptautinis šokio organizacijų tinklas, kurio narė – Šiuolaikinio šokio asociacija. Tinklo tikslas – sukurti erdvę atviriems šokio organizacijų ir kūrėjų susitikimams, skatinti dalintis, mokytis, stiprinti šokio profesionalų bendruomenę.

Dvejus metus dėl pandemijos negalėjęs įvykti kasmetinis tinklo sutikimas „Keðja Stretch“ šiemet pakeitė formatą - vietoje 300 dalyvių, maža menininkų grupė 5 dienas rezidavo Glazgo priemiestyje, vėliau susitiko tinklo partnerių organizacijų atstovais.

Šiuolaikinio šokio asociacijos veikla finansuojama Lietuvos kultūros tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės.