Rugpjūčio 21 d. prasidėjo kasmet nuo 2000 metų Lietuvos šokio informacijos centro organizuojamas didžiausias Lietuvoje edukacinis šokio renginys. Šiais metais „Summer Dance Intensive Vilnius“ vyksta ilgiau nei kada nors prieš tai: net dvi savaites. Turiniu ir apimtimi auganti mokykla šį kartą pasiūlė net 15 seminarų, į kuriuos registravosi ir dalyvavo virš 140 tarptautinių dalyvių.

Pirmadienio vakare, po pirmųjų „Summer Dance Intensive Vilnius“ seminarų, dalyviai turėjo galimybę susipažinti su pirmais šešiais mokytojais bei įsitraukti į Menų spaustuvės kieme vykusią atvirą diskusiją. Mokytojams nuoširdžiai dalinantis patirtimi pokalbis netrukus patapo itin vertingų patarimų lavina, kurioje nuskambėjo daug citavimo vertų frazių bei per trumpą laiką atsiskleidė kiekvieno iš mokytojų asmenybė, netelpanti į biografijos ar dirbtuvių aprašus. Kadangi klausimus galėjo užduoti dalyviai, diskusija neturėjo konkrečios problematikos ir atliepė tai, kas buvo aktualu klausiantiesiems. Tuo tarpu pokalbio temos vingiavo nuo mokytojų profesinių kelių bei jų motyvacijos dalintis patirtimi su mokiniais iki klausimų kaip pažaboti savikritiką bei nenustoti kurti.

Judith Sanchez Ruiz- „Work make the man“ (liet.k.: darbas žmogų puošia). Šia patarle choreografė, direktorė, kuratorė, mokytoja ir improvizacijos meistrė Judith Sanchez Ruiz siekė pabrėžti kaip darbas formuoja asmenybę, o griovimas bei nesėkmės yra neatsiejama kūrybos dalis. Pasak jos, menininkui yra itin svarbu ugdyti jautrumą, rasti savo autoritetus ir įkvėpimą kitų darbuose bei niekad nesustoti kurti. O jei suparalyžiuoja (savi)kritika – improvizacija yra pats geriausias būdas pralaužti stagnaciją.

Defne Erdur – sociologiją baigusi somatinė terapeutė bei kontaktinės improvizacijos mokytoja, pirmà atsakiusi į klausimą apie savikritiką sakiniu, jog „Pasaulyje yra tiek dalykų, kuriuos galima kritikuoti, tad kam pradėti nuo savęs?“, akcentavo kaip svarbu, kad savikritiką papildytų pasitikėjimas savimi. O dar geriau rasti tai, kas pranoksta vidinį kritiką ir veikia kaip išorinė jėga, ne priklausanti žmogui, o verčiau tekanti juo. Kalbėdama apie savo gyvenimo kelią ji pabrėžė kaip svarbu išdrįsti susimauti ir suprasti ko nemėgsti bei suprasti tai, kad klaidingi pasirinkimai nepaverčia paties žmogaus klaidingu. Tuo tarpu mokydama Defne Erdur stengiasi „pasitraukti žmogui iš kelio bei leisti pačiam atrasti save“, mokymąsi paverčiant maloniu bei rimtai džiaugsmingu procesu.

Theo Clinkard – choreografas, dizaineris, performeris, mentorius ir mokytojas skatino nepamiršti, kad „sėkmės apibrėžimą susikuriame patys“ ir pridėjo, jog „mūsų asmenybės yra kur kas labiau įdomesnės nei tobuli šokėjai, kuriais norime būti“, pritardamas Defnei Erdur dėl svarbos atrasti išorinę jėgą, kuri kultivuoja kūrybą. Ir būtent šis susidomėjimas žmonėmis, tokiais, kokie jie yra, skatina Theo Clinkard dalintis savo patirtimi su mokiniais. O paklaustas apie jo profesinį kelią choreografas kalbėjo apie atsitiktinumus, sutapimus ir intuiciją, kurios reikia tam, kad galėtum naviguoti nežinomybėje.

Paul Pui Wo Lee – Feldenkrais metodo mokytojas, šokėjas bei somatinio baleto specialistas

dalinosi holistiniu požiūriu bei kalbėdamas apie savikritiką skatino nepamiršti, jog žmogus natūraliai yra užprogramuotas apsisaugoti ir gyti, o ne žaloti save. Dėl to vertėtų savo trūkumus pamatyti kaip privalumus bei pripažinti, jog kartais tai, kas stabdo yra baimė, jog pasiseks. „Jei žinai, kas yra tai, ką turi daryti, tiesiog sek savo širdies keliu. Jei nežinai – dėkok už visus iššūkius ir sunkumus. Tai, kaip su jais susitvarkai yra tavo menas.“

Elina Pirinen – pedagogė ir menininkė, dirbanti su choreografija, muzika bei tekstu, kurios praktika yra pagrįsta pasąmonės registrais, giliais emociniais išgyvenimais bei vaizduotės išlaisvinimu, dalinosi, jog mokymas jai yra būdas padėti žmonėms nesijausti vienišiems dėl savo keistumo. Susidūrus su kritika ji patarė pasitelkti kūrybą kaip kerštą ir priminė, jog tai, ką pasiekiame, niekada nėra tik mūsų pačių nuopelnas. Savo kelyje ji akcentavo ryšius su kolegomis bei autoritetų svarbą ir dėl to skatino vertinti savo trūkumus, kuriuos gali užpildyti kiti.

Nina Funk – choreografė, šokėja ir Pilateso bei Countertechnique mokytoja atskleidė, kad sunkiais, ar profesinių iššūkių kupinais momentais ji prisimena pirmąjį momentą, kuomet susižavėjo šokiu. Į klausimą dėl savikritikos ji atsakė, jog kritika surakina tada, kai esi per daug įsitraukęs į tai, ką darai, o kad taip nenutiktų yra būtina atsitraukti nuo darbo bei nepamiršti apie gyvenimą. Mokydama kitus ji siekia mokytis iš savo mokinių bei niekuomet nebando atkartoti praėjusio momento.

Nors pokalbyje dalyvavo šeši vasaros šokių mokyklos mokytojai, kurie užsiėmimus vedė pirmąją savaitę, šiais metais iš viso seminarus ves devyni profesionalūs savo sričių specialistai-pedagogai. Jau šiandien startuoja antra mokymų savaitė ir į Lietuvą atvyksta dar trys mokytojai: licenzijuota DanceAbility mokytoja Sally Davison, jau du dešimtmečius dirbanti su įtraukiuoju šokiu, žmonėmis su protine ir fizine negalia. Ji ves teorinę paskaitą "Every Body is a Super Power" bei kelias dirbtuves, skirtas visiems kūnams, nepriklausomai nuo jų galimybių. Šokėjas, choreografas Antoni Androulakis pasidalins savo praktika, kurioje jungia žemės techniką su akrobatika, o choreografas, tyrėjas ir rašytojas Johnathan Burrows praves teorines ir praktines dramaturgijos dirbtuves šokio profesionalams.

Miglė Markulytė, dance.lt