Menų spaustuvė surengė pirmąjį Baltijos šalyse tarptautinio scenos meno organizacijų tinklo „Trans Europe Halles" susitikimą. Vyko įvairūs tarptautiniai projektai, taip pat parengiamasis didžiausio pasaulyje scenos menų tinklo IETM susitikimo etapas. Po renovacijos pirmo krikšto sulaukė salės, o Italijoje architektūros festivalyje pristatyta Menų spaustuvė sulaukė didelio susidomėjimo.

Jaunųjų menininkų spektakliai atstovavo Lietuvai užsienio festivaliuose
Trys Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programai „Atvira erdvė“ sukurti spektakliai šiemet pakviesti atstovauti Lietuvai svarbiuose scenos menų festivaliuose užsienyje. Toks tarptautinis jaunųjų Lietuvos scenos kūrėjų pripažinimas yra didelis postūmis ne tik patiems menininkams, bet ir tolimesniam kaimyninių šalių scenos menų organizacijų bendradarbiavimui. Režisierės Dalios Jokubauskaitės dramos spektaklis „Bestuburiada“ viešėjo tarptautiniame Torūnės (Lenkija) teatro festivalyje „Kontakt“, o šokio spektakliai „Salamandros sapnas. Paveikslas“ (rež.Valentinas Masalskis, chor. Loreta Juodkaitė) ir „Sankryža“ (chor. Petras Lisauskas, Tautvilas Gurevičius) dalyvavo Maskvos neverbalinio teatro festivalyje „Personal Profile“.

Šiemet „Atviroje erdvėje“ eksperimentavo ketvertas jaunų kūrėjų

Šiemet iš viso buvo pateikta 18 dramos, šokio ir tarpdisciplininių projektų paraiškų, iš kurių atrinktos keturios. Atrinkti projektai vienaip ar kitaip žada nagrinėti skaudžias mūsų visuomenei problemas. Šokėjas ir choreografas Petras Lisauskas savo spektakliu „Lopšinė nemigai“ prabilo apie pašėlusį mūsų gyvenimo tempą, kurio pasekmė dažnai būna bemiegės naktys, streso nualinto žmogaus bandymas rasti ramybę bei saugumą. Kitus du projektus realizavo LMTA trečio kurso studentų bendraminčių grupė. Olga Generalova pastatė spektaklį, pagal Richardo Brautigano romaną „Arbūzų cukruje“, kuriame pasakojama apie utopinę bendruomenę už visuomenės ribų, Artūro Areimos režisuojamas spektaklis „Kelionė į kambario vidų“, pagal Michalo Walczako to paties pavadinimo pjesę atskleidžia žmogaus, išėjusio už visuomenės ribų į savo kambarį dramą. Ketvirtasis projektas – tai kaunietės dailininkės grafikės Auksės Petrulienės sumanytas audiovizualinis spektaklis „Stumbras ant taburetės“. Kartu su bendraminčių grupe subūrusi „Psilikono teatrą“ grafikė siekia sutikti kuo daugiau neįprastų žiūrovų, pažinti jų poreikius ir suprasti, ko plačioji visuomenė tikisi iš šiuolaikinio meno.

Menų spaustuvėje lankėsi Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinė direktorė Odile Quintin

Balandį Vilniuje viešėjusi Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato generalinė direktorė Odile Quintin apsilankė ir renovuojamoje Menų spaustuvėje. Organizaciją ji įvertino šį kaip vieną ambicingiausių Vilniaus kultūros projektų ir pasidžiaugė, kad prie to prisideda ir ES struktūriniai fondai. „Europos kultūra yra ne tik reikšmingiausias šalių identiteto išsaugojimo veiksnys, ji tampa ir svarbiu ekonominiu veiksniu“, – sakė viešnia. 2007 balandžio 20 d . Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Informacijos centre vykusioje apskritojo stalo diskusijoje su kultūros veikėjais ir įvairių renginių bei kultūrinių iniciatyvų operatoriais Odile Quintin persakė ir Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Baroso išsakytą nuostatą, kad kultūra dabar yra svarbesnė nei ekonomika ir jo pasiryžimą kultūros sferą paversti prioritetine ES sritimi.

Pirmasis Europos kultūros tinklo susitikimas Vilniuje – „Trans Europe Halles“
Gegužės 17-20 d. Vilniuje susitiko 110 kultūros praktikų, atstovaujančių 66 Europos kultūrines organizacijas 25-iose šalyse. Viešosios įstaigos Menų spaustuvė surengtas vieno seniausių Europos kultūros tinklų „Trans Europe Halles“ (TEH) pirmasis susitikimas Baltijos šalyse buvo skirtas ne tik supažindinti užsieniečius su mūsų regione buvusiose industrinėse erdvėse besikuriančiais kultūros centrais, bet ir pateikti Vilnių bei visą Lietuvą kaip aktyvius tarptautinių meno procesų ir kūrybinių industrijų plėtros dalyvius. Šį susitikimą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”, puikiai suprasdamos tokio masto kultūrinio susitikimo svarbą miestui tiek kultūrine, tiek ekonomine prasme. Dalyviai iš Lietuvos kalbėjo, kad mūsų šalyje trūksta ne tik erdvių kultūrininkams, bet ir komunikacijos tarp besisteigiančių ar jau įsisteigusių naujo tipo kultūrinių organizacijų. Pramoninėse erdvėse pradedančių veikti centrų atstovai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių tvirtino, kad ne ką mažiau naudingi būtų ir atskiri Lietuvos kultūros fabrikų susitikimai – bendrai aptariant galimybę daryti įtaką kultūros politikai, valdžios sprendimams, dalinantis patirtimi dėl finansavimo.

Menų spaustuvė prisistatė architektūros festivalyje Italijoje
Liepos 1 d. Sardinijos salos sostinėje Kaljaryje (Italija) baigėsi pirmasis Architektūros festivalis „Festarch“, kurį atidarė konferencija apie buvusiose industrinėse erdvėse veikiančius Europos kultūros centrus. Šioje konferencijoje prisistatė ir Menų spaustuvė. Kaip pažymi festivalio rengėjai, šiuo renginiu norėta suteikti platformą diskusijoms apie Europos visuomenės virsmą iš pramoninės į žinių – vienas šio virsmo elementų ir yra meno, kūrybiškų idėjų, inovacijų sklaida per naujai veiklai atgyjančius pramoninius pastatus. „Festarch“ pranešime žiniasklaidai sakoma, kad pramoninio paveldo transformacijos ir išsaugojimo procesas, apėmęs visą Europą nuo Helsinkio iki Barselonos, per Marselį, Berlyną ir Vilnių, galiausiai pasiekė ir Kaljarį, kur buvusiame tabako fabrike turėtų įsikurti Kūrybiškumo fabrikas.

Konferencijos metu buvo pristatyti 5 po-industrinėse erdvėse įsikūrę kultūros centrai iš Suomijos, Vokietijos, Italijos ir Lietuvos. Didžiausias jų – nuo 1989-ųjų veikiantis Helsinkio buvusioje „Nokia“ kabelių gamykloje įsikūręs kultūros centras, užimantis net 50 000m2), mažiausias – Italijos šiuolaikinės kultūros centras „Zo“, okupavęs buvusio sieros fabriko erdves. Lietuvai atstovavusi Menų spaustuvė į Italiją buvo pakviesta kaip viena originaliausių, ryškiausių Rytų Europoje sename, gilias tradicijas turinčiame gamybiniame pastate besisteigiančių kūrybinių industrijų infrastruktūrų. Italai ir svečiai iš užsienio domėjosi Menų spaustuvės atsiradimo aplinkybėmis, smalsavo, kaip Lietuvoje bei visame regione veikia panašūs centrai, ar palankios tokiai veiklai sąlygos, kaip juos remia savivalda bei nacionalinė valdžia.
Konferencija apie kultūros fabrikus oficialiai atidarė tarptautinį architektūros festivalį „Festarch“. Jame tris paras virė diskusijos, apvalūs stalai, seminarai, parodos įvairiomis su architektūra susijusiomis temomis, kurias moderavo ar jose dalyvavo žymiausi intelektualai, rašytojai, menininkai iš įvairių šalių. Festivalio garbės svečiai – Pritzkerio prizu apdovanoti Rem Koolhas, Paulo Mendes da Rocha, Zaha Hadid bei Jacques Herzog, savo paskaitą skaitė ir lietuviškos kilmės turintis pasaulinio garso italų architektas Massimiliano Fuksas. Iš viso į festivalį atvyko apie 150 dalyvių iš keliolikos valstybių, jį aplankė apie 25000 žiūrovų bei klausytojų.

„Vilniaus šokio spaustuvėje“: brazilų judesio paslaptys ir šokėjų joga
Rugpjūčio 25-31 d. sostinėje vėl šurmuliavo kasmetinė vasaros šokio mokykla, skirta šokio profesionalams arba siekiantiems tokiais tapti. „Vilniaus šokio spaustuvė“ šalia įprastos programos pateikė ir pikantiškų staigmenų: brazilų šokio, šokėjų jogos bei perkusijos užsiėmimus. Septintą kartą vykusios „Vilniaus šokio spaustuvės“ rengėjai – Menų spaustuvė, Lietuvos šokio informacijos centras ir Vyčio Jankausko šokio trupė pakvietė 5 šokio dėstytojus iš užsienio. Norinčius išmokti baleto technikos, į savo užsiėmimus pakvietė Valonijos karališkąjį baletą (Belgija) ir Paryžiaus aukštąją muzikos ir šokio konservatoriją baigusi, šiuo metu įvairiose garsiose Belgijos ir Prancūzijos šokio mokyklose bei trupėse klasikinį šokį dėstanti Catherine Plomteux. Modernaus šokio techniką dėstė viešnia iš Rusijos, Maskvos valstybinę baleto akademiją baigusi ir šiuo metu intensyviai ne tik dėstanti, bet ir kurianti rusų choreografė Darja Buzovkina. Džiazo šokio pamokas vedė net 30 metų džiazo šokį dėstanti Patricia Greenwood Karagozian. Šokėjų jogos užsiėmimams vadovavo patyręs šokėjas, choreografas ir hatha jogą specialiai šiuolaikinio šokio šokėjams dėstantis Arnis Silins (Latvija). Švedė šokėja ir choreografė Londono Labano centre šokio magistro studijas baigusi Marika Hedemyr supažindino vasaros mokyklos dalyvius su šokio ir judesio analize bei brazilų šokiu: ritmingos sambos ir energingo afro-braziliško judesio subtilumais. Ji taip pat vadovavo teorinėms paskaitoms apie šokio istoriją. Paskutinė mokyklos staigmena – gerai žinomo Lietuvoje bei užsienyje džiazo muzikanto, perkusininko, netradicinių muzikos instrumentų išradėjo Tomo Dobrovolskio seminarai visiems norintiems pramokti perkusijos ir ritmikos pagrindų. Kaip ir kasmet vasaros šokio mokykla baigėsi neformaliu renginiu, kurio metu dėstytojai ir dalyviai pristatė seminarų metu išmoktas ar sukurtas šokio kompozicijas.

Menų spaustuvė paskelbė konkursą dėl patalpų interjero ir dizaino
Liepos 25 d. Menų spaustuvė paskelbė supaprastinto atviro viešojo pirkimo konkursą dėl viso pastatų komplekso interjero projektavimo. Menų spaustuvės patalpos rekonstruojamos nuo 2004 m. ES paramos (iš ES gauta 2 mln. litų) ir Vilniaus miesto savivaldybės (500 tūkst. litų) lėšomis. Menų spaustuvei parama skirta siekiant įgyvendinti kūrybinių verslų inkubatoriaus projektą, kurio tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kūrybinių verslų plėtrai, o ypač – scenos menų profesionalams kurti bei pristatyti darbus publikai. Daugiafunkciniame kultūros centre numatomos lengvai transformuojamos kelios salės, pritaikytos scenos menams (viena jų specialiai įrengta šokiui, aprūpinta privalomomis šokiui grindimis). Taip pat bus trys salės repeticijoms su visomis priklausančiomis scenos menams kurti erdvėmis nuo persirengimo kambarių iki dušų, virtuvėlių ar erdvių poilsiui. Pirmame aukšte bus įrengta Infoteka, konferencijų salė, bus biurams pritaikytos erdvės. Viename fligelių bus įrengti svečių namai kūrybiniams rezidentams bei kavinė, greta įsikurs kino salė. Menų spaustuvės renovacija: antro etapo pabaiga, intensyvių darbų pradžia.

Rugsėjo 1-ąją baigėsi Menų spaustuvės, kūrybinių verslų inkubatoriaus, infrastruktūros plėtros antrasis etapas. Jis truko nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d.
VšĮ Menų spaustuvė 2005 m. buvo suteikta ES struktūrinių fondų parama investiciniam projektui „Menų spaustuvės kūrybinių verslų inkubatoriaus infrastruktūros plėtra (II etapas)” pagal Lietuvos 2004-2006 m. BPD priemonę 3.2 „Verslo aplinkos gerinimas”. Įmonei skirta ES SF parama sudaro 2 mln. Lt. Vilniaus miesto savivaldybės įnašas buvo 500 000 Lt, Menų spaustuvės – 52 851 Lt. Vykdant šį projektą buvo dalinai rekonstruotas ir įrengtas Menų spaustuvės pastatas, kuriame bus sudaryta iki šiol neegzistavusi galimybė kūrybinių industrijų atstovams gauti kokybiškas rezidavimo ir kitas paslaugas bei vykdyti savo kūrybinius sumanymus. Bendras Menų spaustuvės plotas yra 3 800 m2, kūrybinių verslų inkubatoriaus plotas – 1400 m2. Atnaujintoje patalpų dalyje bus dvi renginių salės ir susijusios patalpos (pagrindinė – 200 vietų), patalpos biurams, konferencijų salė/pasitarimų kambarys, Infoteka. Biurų patalpose įsikurs Menų spaustuvės administracija, taip pat reziduojančios ir patalpose kuriančios kūrybinės organizacijos.
Projektas taip pat turėtų skatinti atsirasti ir naujoms – paraiškų rašymo, sąskaitybos ir juridinių paslaugų – veikloms ir jas teikiančioms organizacijoms. Infoteka, kurioje bus sutelkti skirtingų organizacijų sukaupti knygų ir vaizdo bei garso archyvai, bus prieinami ne tik scenos menų profesionalams, bet ir plačiajai publikai. Viešam naudojimui Menų spaustuvės Infotekoje savo kolekcijas numato deponuoti ir Lietuvos šokio informacijos centras, „Meno fortas“, Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras. Dėl kolekcijų perkėlimo tariamasi ir su užsienio kultūros centrais.

12mm dydžio scenoje – gravitacijos dėsnius paneigiantis cirko menas
Rugsėjo 7-8 d. Sereikiškių parkui magiškos dvasios įkvėpė jau antrą kartą Vilniuje vykęs Naujojo cirko savaitgalis, kurio rengėjai Menų spaustuvė ir Prancūzų kultūros centras šiemet atvežė kvapą gniaužiantį lyno akrobatų trupės „Les Colporteurs” (Prancūzija) spektaklį „Siūlas po sniegu“. Spektaklis vyko šapito – apvalioje cirko palapinėje. Ore skirtinguose aukščiuose (nuo 70 cm iki 6 metrų) ištempti 8 lynai. Kiekvienas vos 12mm storio lynas – tai scena, kurioje vyksta visas 90 minučių vieno veiksmo pasirodymas.
Spektaklyje, kurį režisavo vienas iškiliausių naujojo cirko meistrų Antoine‘as Rigot, dalyvauja 7 jauni lyno akrobatai – jie šokinėja, šoka, sėdi, guli, vaikšto basomis ir avėdami aukštakulnius ant plieninio lyno, taip paneigdami gravitaciją ir kurdami savojo fantazijų pasaulio dėsnius. Ir dar – juk neįmanoma įsivaizduoti prancūzų cirko spektaklio be gyvybiškai svarbios sudedamosios dalies – gyvos muzikos, kurią čia pat atlieka trys kartu su cirko artistais keliaujantys muzikantai. Sausakimšoje cirko palapinėje žiūrovai sėdėjo užgniaužę kvapą, o po spektaklio ne vienas pripažino, kad tai – vienas įspūdingiausių ir jautriausių pastaruoju metu matytų spektaklių.

Svečiams iš Balkanų bus pristatyta kultūrinė Lietuvos panorama
Rugsėjo pabaigoje Vilniuje svečiavosi kultūros vadybininkai ir kūrėjai iš Balkanų šalių, Menų spaustuvės ir teatro festivalio „Sirenos“ pakviesti susipažinti su mūsų sostinės šiuolaikinės scenos menų panorama. „Balkanų karavanu“ pavadintą pažintinį projektą inicijavo didžiausias, daugiau nei 400 narių turintis scenos menų organizacijų tinklas IETM (www.ietm.org - Informal European Theatre Meeting) pasiūlydamas tinklo narėms Lietuvoje – Menų spaustuvei ir festivaliui „Sirenos“ – priimti svečius ir parengti jiems kultūrinę programą.
Šis projektas nėra vienkartinis – IETM nuolat rengia nedidelės kultūros vadybininkų ir kūrėjų grupės iš vieno regiono apsilankymą mieste ar šalyje. Vizitų tikslas – susipažinti su kuo platesne šiuolaikinių scenos menų panorama lankomoje šalyje ar mieste ir užmegzti ryšius tolesniam bendradarbiavimui. „Balkanų karavanas“ – pirmasis IETM rengiamas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje. Vilniuje lankėsi 11 svečių iš Slovėnijos, Bulgarijos, Serbijos, Bosnijos, Makedonijos ir Turkijos. Tarp jų – meno vadybininkai, prodiuseriai, teatrų vadovai, aktoriai ir dramaturgai. Svečiams parengtoje programoje – susitikimai su įvairiomis scenos menų organizacijomis, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rengėjais, pažintis su Šiuolaikinio meno centru, paskaitos apie Lietuvos teatro ir šiuolaikinio šokio istoriją ir, žinoma, geriausių lietuviškų spektaklių peržiūros, į kurias juos pakvies „Sirenų“ festivalis.

Menų spaustuvei patikėta rengti pasaulinio scenos menų tinklo susitikimą
IETM (Informal European Theatre Meeting), vieno didžiausių pasaulinių scenos menų tinklų, konferencijoje Gento mieste (Belgija) 2007 m. spalio mėn. nuspręsta 2009 metų rudens plenarinį IETM susitikimą surengti Vilniuje, Menų spaustuvėje. Prestižinė teisė rengti vieno įtakingiausių kultūros tinklų viešnagę suteikta viešosioms įstaigoms Menų spaustuvė ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kartu su tarptautiniu teatro festivaliu „Sirenos“.
Dėl galimybės priimti IETM plenarinius susitikimus konkuruoja daugybė tinklo narių, laukdamos savo eilės ne vienerius metus: tinklas šiuo metu vienija daugiau nei 440 organizacijų 46 šalyse, plenariniai susitikimai vyksta du kartus per metus. Tai bus pirmasis šio tinklo susitikimas Baltijos šalyse, jo metu numatoma svarstyti geografinę tinklo plėtrą bei atsivėrimą kitoms meno šakoms. Kol kas tik trys organizacijos Lietuvoje yra šio tinklo narės: Menų spaustuvė, Tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ ir „Raganiukės teatras“.
2009 m. IETM susitikimo Vilniuje meninė programa vyks įvairiose Vilniaus scenose, ją sudarys teatro festivalis „Sirenos“ – Lietuvos kūrėjams ir organizacijoms tai puiki galimybė pristatyti savo spektaklius įtakingiausių pasaulio festivalių, teatrų bei jų tinklų atstovams. Menų spaustuvė rūpinsis susitikimo rengimu ir logistika; pagrindinė renginio dalis (konferencijos, dalykiniai susitikimai, seminarai, paskaitos) vyks Menų spaustuvės patalpose Šiltadaržio gatvėje, kurios šiuo metu yra renovuojamos.

Menų spaustuvės pravėrimas
Lapkričio 12-18 dienomis Menų spaustuvė savaitei pravėrė duris. Dvejose scenose buvo rodomi kūriniai, gimę Menų spaustuvės patalpose iki rekonstrukcijos ir per ją, koprodiusuoti Menų spaustuvės arba ją inicijavusių organizacijų. Iš viso parodyti devyni nepriklausomų kūrėjų spektakliai. Trijų jaunų trupių darbai – Aido Giniočio „Atviras ratas“, Cezario Graužinio „Lietuvos diena“ bei Gintaro Varno „Žvaigždžių kruša“ įrodo, kad profesionalios vadybos ir jaunų žmonių kūrybinių iniciatyvų sankirtoje gimsta ne tik įdomūs kūriniai, bet ir naujos scenos menų organizacijos.
„Atvirą ratą“, „Lietuvos dieną“ ir „Žvaigždžių krušą“ jungia vienas bruožas – jauni žmonės kalba apie tai, kas jiems aktualu savais žodžiais ir per savo skirtingą patirtį; spektakliai gimę pasakojant savas istorijas, analizuojant save ir aplinką. Ištroškusiems naujienų – trys Menų spaustuvės šio sezono premjeros: dailininkės Auksės Petrulienės audiovizualinė istorija „Stumbras ant taburetės“, Loros Juodkaitės ir Tomo Dobrovolskio šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Trimatrix. Trys judėjimai“ bei avangardisto Beno Šarkos vaidinimas pagal Gintaro Grajausko tekstus „Kas lieka, kai nieko nelieka“.
Lietuvos šokio informacijos centro prodiusuotas Airos Naginevičiūtės šokio spektaklis „Processus“ – vienas sėkmingiausių pastarųjų metų šokio darbų Lietuvos scenoje. Tai pirmasis šiuolaikinio šokio spektaklis pelnęs Kultūros ministerijos premiją kaip geriausias šokio spektaklis. Spektaklis sukurtas Menų spaustuvės Raudonojoje salėje, kuri veikė dar iki pastatų rekonstrukcijos pradžios.
Visus į programą įtrauktus spektaklius vienija tai, kad jie kurti nepriklausomų menininkų. Net keturi jų įvertinti aukščiausiais scenos menų apdovanojimais – „Auksiniais scenos kryžiais“.

Menų spaustuvė prisidėjo prie kreipimosi į Lietuvos politikus dėl teatro situacijos
Lietuvos teatralai, susirūpinę Lietuvos teatro situacija, būtinų reformų stoka ir politikų nenoru spręsti įsisenėjusias problemas, lapkričio mėnesį kreipėsi į Lietuvos politikus. Kreipimasis, prie kurio prisidėjo ir Menų spaustuvė, buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui ir partijoms, turinčioms savo atstovų parlamente.

Lorai Juodkaitei Londono publika plojo atsistojusi
Lapkričio 23 d. vienoje pagrindinių ir įtakingiausių Londono šiuolaikinio šokio teatrų „The Place“ scenoje debiutavo lietuviškas šiuolaikinis šokis – čia vieną vakarą parodyti du spektakliai, kuriems choreografiją kūrė jauna ir talentinga menininkė Lora Juodkaitė.
Spektaklių kūrėjai prieš šį debiutą jaudinosi it prieš egzaminą, tad kai po antrojo spektaklio išvydo stovinčią ir audringai plojančią publiką bei išgirdo „bravo“ šūksnius, susijaudinimo nesistengė paslėpti. Gausybės kokybiškų meno renginių išlepinta Londono publika susikaupusi stebėjo matematiškai tikslų Loros Juodkaitės ir džiazo muzikanto Tomo Dobrovolskio darbą „Trimatrix”, kuriame šoko du puikūs Lietuvos baleto šokėjai – Igoris Zaripovas bei Andrius Žužalkinas. Tačiau po to scenoje išvydę Valentino Masalskio režisuotą „Salamandros sapną“ su žymiuoju Loros Juodkaitės sukiniu, britai plojo ir kvietė lietuvius grįžti į sceną net tris kartus.
Pasak Kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Indrės Daunytės, kad pavyktų pasirodyti tokiame teatre, kaip „The Place” su Menų spaustuve teko dirbti ilgai. „Svajojome apie tai jau ne vienerius metus, nes „The Place” yra vienas žinomiausių šiuolaikinio šokio centrų Europoje. Tačiau pastangos atsipirko keleriopai.“ Rengiant lietuviško šiuolaikinio šokio pristatymą Londone prisidėjo LR Kultūros ministerija, LR ambasada Londone, Centrinės ir Rytų Europos teatro festivalis bei Lietuvos institutas.