Naujame „Menų spaustuvės“ sezone – serialas scenoje ir šokis interaktyvių projekcijų fone

Po rugsėjo pradžioje praūžusio „Naujojo cirko savaitgalio“ festivalio, kieme išardžius visų svajone per savaitę tapusią „Silo“ areną, „Menų spaustuvė“ pradeda darbuotis įprastu sezono ritmu. Didžiausios sezono naujienos, kaip visuomet - jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“ premjeros. Šiemet atrinkti projektai – išskirtiniai savo formomis ir kūrėjais, o pirmoji „Atviros erdvės“ premjera juodojoje salėje pasirodys jau rugsėjo 20 ir 21 d.

Jos autorius, jaunasis režisierius Adas Burkšaitis iš tiesų nėra diplomuotas teatro meno kūrėjas. Anaiptol – nuo humanitarinių mokslų jį skiria tokie skambūs žodžiai kaip programavimo studijos Kembridžo universitete bei darbas „Google“ ir „Barclays“ kompanijose. Neįprasto formato spektaklis gimė susijungus informatikos mokslams bei smalsumui tobulos amerikietiškos gyvensenos atspindžiams septintojo dešimtmečio situacijų komedijose. A. Burkšaitis kartu su aktoriais Ieva Savickaite, Valerijumi Kazlausku bei Vigita Rudyte spektaklyje nagrinėja medijų formą ir turinį: pasirinkti XX a. 7-8 dešimtmečiu amerikietiškos televizijos serialai perkeliami į teatro erdvę. Spektaklį sudaro trys „serijos“, atskleidžiančios skirtingas idėjas bei keliančios įvairius klausimus: kokios galimybės slypi atlikėjo akistatoje su žiūrovu? Kur baigiasi iliuzija ir ar teatras turi ją kurti, taip glostydamas ir migdydamas žiūrovus? Ar amerikietiškos grožybės tikrai yra gražios? Ar teatre dar apskritai įmanoma iliuzija? Spektaklio režisierius teigia, kad nesiekia nieko pamokyti ar nurodyti vienareikšmiškai gerų ar blogų žanrų – pagrindiniu tikslu čia tampa eksperimentas pačių žiūrovų galvose ir situacijų komedijų rekonstravimas, perkeliant jas į teatro sceną.

„Spektaklio išeities taškas - seni amerikietiški serialai, ypač - situacijų komedijos. Lyginant su šiuolaikiniais serialais, šios komedijos patraukia žiūrovui neįprasta estetika. Kelionės po alternatyvią - amerikietišką praeitį primena egzotišką jausmą, kurį galima patirti skaitant „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas. Atidžiau gilinantis į tokių serialų struktūrą kilo idėja permąstyti kiną teatru. Pirmiausia, dėl juose slypinčių teatro elementų: vaidinama prieš gyvą auditoriją, kameros padėtis ir veiksmo vieta beveik nesikeičia, potekstėje - pamokoma žinutė. Antra, tikrame teatre visada žavėjausi gyvos patirties galimybe, rizika, neapibrėžtumu. Mūsų spektaklyje serialo metafora tampa įrankiu kalbėti apie tai šiuolaikinio medijų pasaulio, kuriame sparčiai nyksta ribos tarp realybės ir iliuzijos, kontekste.“ – apie susidomėjimą kino, televizijos ir teatro skirtumais bei jų sąveikos galimybėmis kalba režisierius.

Antroji šių metų „Atviros erdvės“ kūrėja Živilė Virkutytė – anglų kalbos filologė, vertėja ir mokytoja, pasukusi šokėjos ir choreografės keliu. Kartu su video projekcijų menininku Ed Grimoldby bei muzikos kūrėjais Jūra Elena Šedyte ir Andriumi Šiuriu ji pristatys judesio ir interaktyvių sensorinių projekcijų spektaklį „Rozetos akmuo“, įkvėptą Rozetos akmens filosofijos. Šis šokio, vaizdo projekcijų ir muzikos spektaklis tyrinės verbalinės kalbos atsiradimą, žmonių komunikacijos bei minties struktūros kaitą nuo neverbalinės kalbos laikų iki šiuolaikinės bendravimo struktūros, kurios egzistavimas nebeįsivaizduojamas be technologijų. Lapkričio 3 ir 4 dienomis pristatomame spektaklyje naudojama „Izadoros“ programinė įranga, kurią medijų menininkas ir programuotojas Mark Coniglio sukūrė specialiai darbui su šokėjais. Idėjos plėtojimui spektaklio autorė Živilė Virkutytė taip pat pasitelkė antropologijos, kognityvinės psichologijos žinias. Pasitelkdami vizualines priemones, judesį ir kūną, kaip žmogiškųjų patirčių transliuotoją, kūrėjai kvies žiūrovą per vaizdą susijungti su emocija, nebijoti prisiliesti, pažinti bei tyrinėti savo emocinio intelekto. Anot idėjos autorės, vienas pagrindinių šio spektaklio choreografijos kūrimo principų - pasitelkti kūrėjo asmenines ir socialines patirtis ir jas organiškai įkūnyti judesio pagalba.

Be jaunųjų scenos menininkų premjerų ir senesnės „Menų spaustuvės“ produkcijos, čia taip pat bus rodomi rezidentų ir kitų teatrų ir organizacijų spektakliai bei reinginiai, jau kelintus metus iš eilės „Menų spaustuvė“ taps namais festivaliams „Sirenos“ bei „Naujasis Baltijos šokis“, o sausį surengs aštuntąjį tarptautinį festivalį vaikams ir jaunimui „Kitoks“. Rezidentai „Vyčio Jankausko šokio teatras“ ir šokio teatras „Dansema“ šiemet minės 20-ties bei 10-ties metų jubiliejus ir kvies į šventinius renginius. Itin didelio populiarumo sulaukę pažintiniai pasivaikščiojimai taip pat sugrįžta į „Menų spaustuvę“ - visą sezoną, kiekvieną šeštadienį iš anksto užsiregistravę žmonės galės dalyvauti ekskursijose po matytas ir nematytas „Menų spaustuvės“ erdves.