Renginiai

VIENO BUTO ISTORIJA: Justiniškės | premjera!

Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programa Atvira erdvė'18 pristato:

audiotoras autentiškame bute | trukmė 80 min.


režisierė - Monika Klimaitė | idėjos autorė, dramaturgė - Dovilė Zavedskaitė | kompozitorius - Andrius Kairys | scenografė ir akvarelių autorė - Julija Skudutytė | aktorius - Gabrielius Zapalskis 


„Vieno buto istorija“ – tai audioturas po autentišką butą. Žiūrovai, atvykę į miegamąjį Vilniaus rajoną, gavę raktus ir ausines, leidžiasi į kelionę po tuščius svetimus kambarius, klausydamiesi čia gyvenančio Liucijaus istorijos. Žiūrovai kviečiami jaustis kaip namie – jiems galima sėdėti ant sofos, gulėti ant sofos, atitraukti užuolaidas, užtraukti užuolaidas, virtis arbatą ir pabaigti paskutinį Liucijaus obuolį, kurį jis pasiliko vakarui. Jiems galima išeiti į balkoną ir užeiti į tualetą, pabūti mažoje Liucijaus rūbinėlėje ar galų gale nusiprausti veidą, o paskui – apžiūrėti šitą veidą veidrodyje.

Spektaklio režisierė Monika Klimaitė vienu iš darbo tikslų įvardija siekį suburti laikiną nedidelę žiūrovų bendruomenę, kurioje žmonės, nors ir veikdami nepriklausomai, justų vienas kito buvimą šalia, išgyventų būrio jausmą: „Šis jausmas ypač svarbus tada, kai išsiruošiame į kelionę po save. Savistabos mechanizmai pjesėje labai aktyvūs. Liucijaus kasdienybė yra tik taškas, nuo kurio atsispiriama, kad žiūrovas leistųsi į savęs patyrimą, į klausimą – ar, trumpai tariant, man patinka gyventi? Ar gal nelabai? Ir kas tada, jei nelabai?“

Pjesėje tyrinėjama žmogaus kasdienybė. Svarstoma, kaip veikia žmoguje dar vaikystėje įdiegtos psichologinės elgesio schemos, kur jų pradžia ir kokios jų pasekmės šiandien. „Rašydama pjesę, rinkdama jai dokumentines patirtis, daug mąsčiau apie žmogaus laimės tašką, – teigia idėjos autorė ir dramaturgė Dovilė Zavedskaitė-Statkevičienė. – Sakoma, kad jis susiformuoja vaikystėje ir, nepaisant gyvenimo įvykių, visą laiką sugrąžina žmogų prie to paties vidinės laimės lygio. Tyrinėdama psichologinę medžiagą, svarsčiau, ar gali levandų maišelis patalynės dėžėje pagerinti nuotaiką nors vienu mikrovienetu? Ar tai, kad visą vasarą švietė saulė, padėjo nors vienam iš mūsų atitolti nuo melancholijos? Kaip apskritai mūsų aplinka ir fizinis kūnas susijęs su psichologine savijauta?“

Unikalaus spektaklio kūrėjai, kviečiantys kalbėtis apie tai, kaip jaučiamės būdami, prioritetą teikia ne kiekybei, o kokybei: po keletą žiūrovų viename bute, po keletą butų viename mieste. Vilniaus Justiniškėse komanda apsistojusi tik iki Naujųjų – tuomet „Vieno buto istorija“ keliaus toliau.

Šitas gyvenimas bus visiškai eilinis. Toks eilinis, kad jums gali pasidaryti nuobodu. Jei norėsis žiovauti, žiovaukite. Jei norėsis prigulti – viskas galima, gulkitės į sveikatą. Čia negalima tik likti gyventi. Po visko, būkite geras, pareikite namo ir gyvenkite savo gyvenimą. Ačiū.


spektaklis vyks Justiniškių mikrorajone, Vilniuje | adresą rasite ant savo bilieto | į butą įleidžiami TIK žiūrovai, turintys bilietus | papildomų bilietų prie įėjimo NEBUS

bilieta: 9,20 eur | bilietai Tiketos kasose netrukus!

šokio teatras AURA: Laikini šešėliai

šokio spektaklis | trukmė 60 min. | N7

choreografas Vangelis Legakis (Graikija) | šoka - tarptautinė šokio teatro „Aura“ trupė

Greito vartojimo kultūra kėsinasi ne tik į materialų, bet ir į mūsų dvasinę gyvastį. Yra problema, yra ir jau sukramtyti jos sprendimai. Greitos skyrybos, greitosios paskolos, netrukus ir greita santuoka internetu taps realybe. Išsiskirti tapo lygiai taip pat paprasta, kaip išpilti atšalusią arbatą, užuot ją pašildžius. Visa tai kaip kraitį dovanojame savo vaikams.

Choreografas Vangelis Legakis, šiuo metu gyvenantis Honkonge, pristatydamas būsimo šokio spektaklio idėją pasitelkia psichiatro Karlo Jungo terminą „savirealizacija“ („individuation“), apibūdinantį žmogaus raidos procesus, kurių metu jis sąmoningai atskiria save nuo kitų, tačiau suvienija savo kūną, protą, dvasią ir emocijas suvokdamas jų tarpusavio priklausomybę. “Kaip harmonizuoti santykį tarp tradicinių požiūrių atstovų ir šiuolaikinės jaunosios kartos? Ką daryti, kad šių dienų vaikai bręstų ne kaip atskiri individai, o kaip bendro organizmo – sociumo dalis, kurdami darnias ir laimingas šeimas?“

Spektaklio sukūrimą ir sklaidą remia Lietuvos kultūros taryba.

menų spaustuvė | juodoji salė

bilietai: nuo 12 eur | bilietai Tiketos kasose* | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus

*Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje

Low Air: SU(si)TIKIMAS | premjera!

trukmė 60’ | N16

idėja, režisūra Lauryna Liepaitė | dramaturgija Kristina Savickienė | choreografija, šokis Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius | vaidyba, šokis Gediminas Rimeika | gyva muzika Laura Budreckytė, Vytis Nivinskas, Žygimantas Bačkus, Agnė Matulevičiūtė

LOW AIR Vilniaus miesto šokio teatras

SU(SI)TIKIMAS – tai ritualas, kviečiantis žiūrovus tapti ne tik stebėtojais, bet ir dalyviais. Kartu užkutenti negyvai, sūpuoti lėlę lyg moterį, skandinti laivus žvilgsniu, tyru šaltinio vandeniu gydyti, pasileidus plaukus – paleisti ir velnią, o tarp bjauriausių moterų pamatyti tris svarbiausias jų ydas: netikėjimą, savimeilę ir beprotišką potraukį kūniškiems malonumams.

Surasti raganą.

Regėti ir praregėti iki pabaigos.

SEKTA (lot. secta – mokykla, mokymas, lot. sequor – seku) – kontroversiškas terminas, taikomas tam tikro pobūdžio religinėms organizacijoms arba grupėms vadinti.

Spektaklio SU(SI)TIKIMAS dramaturgija remiasi trimis šaltiniais. Pirmasis jų – lyties, kaip seksua-linės tapatybės ir stereotipų analizė, vyriškumo ir moteriškumo apraiškos šiuolaikinėje vi-suomenėje. Spektaklio kūrėjai taip pat remiasi archyvinėmis ir mažai analizuotomis raganų teismų Lietuvoje istorijomis, kurių aidas atliepia ir papildo šiuolaikines realijas. Trečias šaltinis – tai SEK-TOS veikimo skerspjūvis, atskleidžiant žmonių bedruomenės manipuliacijos, valdžios, tikėjimo įtakos ir veikimo būdus.

Ribinės istorijos ir žmogiškosios patirties būsenos verčias mus, kaip kūrėjų komandą, permąstyti istoriją, jos pasikartojimo galimybes, mūsų prigimtinį norą burtis į bendruomenes ir to pasekmes bei įtaką, taip pat lytiškumo arba balansavimo būsenas tarp lyties svarbos ir jos ambivalentiškumo. Šis spektaklis kuriamas pasitelkiant tam tikrą visuomenės kritiką, o gal tiesiog mūsų komandos norą patenkinti savo žmogiškąjį smalsumą, siekiant atskleisti opiausias visuomenės ir santykių joje pro-blemas. Žiūrovai čia tampa tiesiog mūsų kuriamos SEKTOS nariais ir taip gali mėgautis visais jos SU(SI)TIKIMO siūlomais malonumais.

menų spaustuvė | juodoji salė

bilietai: nuo 12-15 eur | bilietai Tiketos kasose* | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus

*Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje

Valstybinis jaunimo teatras: RAUDONA | premjera!

John Logan

režisierius: Valentinas Masalskis

trukmė 90 min. | rekomenduojama vyresnio mokyklinio amžiaus ir suagusiems žiūrovams

„Gyvenime bijau tik vieno, mano drauge... Kurią nors dieną juoda praris raudoną.“, –pjesėje Raudona sako dailininkas Markas Rothko. Pjesės centre – viena ryškiausių XX amžiaus pokario Amerikos abstrakčiojo ekspresionizmo meno krypties asmenybių. Veiksmas vyksta 1958–1959 metais Niujorke, Marko Rothko studijoje. Dailininko padėjėju įsidarbina jaunas tapytojas Kenas. Tuo pat metu Rothko gauna užsakymą sukurti monumentalius tapybos darbus prabangiam restoranui Four Seasons naujai suprojektuotame tuometinio Amerikos architektūros pažibos Ludwigo Mieso van der Rohe’s Seagram pastate. Jaunasis Rothko padėjėjas Kenas kvestionuoja mokytojo pasirinkimą. Apsilankęs restorane ir pamatęs, kad jo darbai čia taptų tik aukštuomenės susibūrimų apipavidalinimu, Rothko nutraukia susitarimą ir grąžina užsakovo pinigus.

Valentinas Masalskis: Kai perskaičiau šią pjesę, man pasirodė, kad ji tikrai verta dėmesio, kaip ir joje veikianti asmenybė. Galima sakyti, kad tai – elitinė pjesė. Bet man atrodo, kad ji yra gili savo problematika. Čia svarbi menininko senėjimo tragedija, taip pat jo supratimas, kad ateina kita karta. Pjesė parašyta apie ateinantį, o ne apie nueinantį žmogų. Nors Marko Rothko tragedija juntama visos pjesės metu. Jis iš tiesų nusižudė 1970 metų vasario 25 dieną. Man asmeniškai suprantamas Rothko tragiškumas, jutimas, kad senstantis menininkas turi pasitraukti ir užleisti vietą ateinančiam. Ateina toks metas kai suvoki, kad tavo menas yra laikinas. Man atrodo, kad menininkas, ir pats menas, gyvena kartu su esamuoju laiku, laikotarpiu. Kad jo istorinė vertė yra antikvarinė. Menas yra visuomenės žadintojas, skatintojas, jis kaip veidas, su kuriuo žmogus gimsta ir miršta. Manau, kad tokia yra meno funkcija, paskirtis. Todėl gyvas menas visada turi atsinaujinti. Visais laikais į meistrų vietą ateina jauni žmonės su didelėmis pretenzijomis, su savo įsitikinimais. Ir pjesėje „Raudona“ vaizduojamas dviejų menininkų susidūrimas: jauno, pradedančio ir pagyvenusio menininko, išbandžiusio daug ką, turinčio savo vertybių skalę, patirtį. Iš principo tai yra kartų, požiūrių sankirta. Įdomu stebėti, kaip ta kultūrinė patirtis, kuri suformavo Rothko, reiškia visai ką kita jaunam menininkui. Savo spektaklyje siekiu parodyti nueinančio ir ateinančio menininkų sankirtą. Apčiuopti iš jos kylančias problemas.

Rothko yra egocentriškas, kaprizingas, įnoringas, daug sau leidžiantis, kaip ir kiekvienas stiprus menininkas. Pačioje pradžioje jis nemato savo aplinkos ženklų, nenori girdėti ateinančios kartos, kaip ir pas jį atėjusio jauno žmogaus... Bet pabaigoje tą patį jauną žmogų jis paleidžia, pastūmėdamas kovoti. Vadinasi, pabaigoje jis jį išgirdo. Man atrodo, pjesėje Rothko labai aiškiai pajaučia, kad nebesupranta šių dienų laiko ženklų... Ir pirmasis jam apie tai pasako jaunas menininkas, kai jis protestuoja prieš Rothko ambiciją iš savo darbų sukurti meno šventovę prabangiame restorane. Rothko nesupranta, jog pasaulis suka kitur, kad jis tampa vartojimo vieta... Bendrauju su jaunu dailininku Mykolu Sauka, kuris šiam spektakliui kuria dekoracijas. Jis įdomiai pasakė, kad dailininkas, kaip ir aktorius ar dainininkas, žino, jog turi pasitraukti, o kada pasitraukti, iš tiesų nežino. Balso nebėra, bet dainuoji, vos paeini, bet rolę vaidini, rankoje nenulaikai teptuko, bet tapai… Nes atrodo, kad tu dar gali, kad dar reikalingas. Tas artėjančio nereikalingumo momentas menininkui yra labai skaudus. Jo senėjimas, jėgų, azarto netekimas, aistros praradimas…

Mūsų teatrai neįstengia ar nenori kalbėti brandžia kalba. Dramaturgija pasidarė laikraštinė. Man dabartinėje dramaturgijoje labai trūksta paties dramaturgo literatūrinės įžvalgos, filosofinio požiūrio į žmogų, filosofinio sakinio. Jinai pavirto tokiu mažu smulkių išpažinčių pasauliu. Norėčiau, kad šis mūsų darbas būtų iš tiesų prasmingas.

Apie autorių

Johnas Loganas – amerikiečių dramaturgas, scenaristas, kino ir televizijos prodiuseris. Gimė 1961 m. San Diego apskrityje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Logano tėvai – imigrantai, kilę iš Šiaurės Airijos. Būsimasis rašytojas užaugo Kalifornijoje ir Naujajame Džersyje, vėliau persikėlė į Čikagą, kur studijavo Northwestern universitete. Logano kūrybai didelę įtaką padarė Williamo Shakespeare’o, Charleso Dickenso knygos, kino režisieriaus Alfredo Hitchcocko filmai.

„Kol buvo pripažintas mano pirmasis scenarijus, dešimt metų badmiriavau. Kai tai sakau, iš tiesų turiu omenyje, kad dešimt metų visiškai skurdau ir dirbau su tokiais pat skurstančiais režisieriais, aktoriais bei kitais kūrėjais“, – viename interviu pasakojo Johnas Loganas. Pirmąją pjesę Niekada nenusidėjęs jis parašė 1985 m., bet tik po dešimtmečio buvo pastebėtas jo pirmasis scenarijus televizijos filmui Tornadas. Didžiausią pripažinimą Loganas pelnė už scenarijus filmams Gladiatorius (2000, rež. Ridley’is Scottas), Aviatorius (2004, rež. Martinas Scorsese), Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas (2007, rež. Timas Burtonas), Shakespeare’o pjesės adaptaciją filmui Koriolanas (2011, rež. Ralphas Fiennesas), bei scenarijų apie legendinį amerikiečių knygų redaktorių Maksą Perkinsą filmui Genijus (2016, rež. Michael Grandage).

Loganas ir toliau reiškiasi kaip dramaturgas. Ryškesni jo darbai teatro scenai: Hauptmannas (1991 m.), Vaizdas į upę (1992 m.), Raudona (2009 m.), Piteris ir Alisa (2013 m.), Tave suvalgysiu paskutinį: pokalbis su Sue Mengers (2013), Paskutinis laivas (2014 m.). Dirbdamas Londone su kompozitoriaus Stepheno Sondheimo miuziklo medžiaga būsimam muzikiniam filmui Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas, Loganas apsilankė galerijoje Tate Modern. Ten pamatė Marko Rothko Seagram tapybos darbų seriją: „Tiesą sakant, manęs niekada nežavėjo paveikslai, bet šiuose Rothko darbuose slypėjo kažkokia galinga jėga, ta jėga vibravo rimtimi ir skleidė kūrinio galią“, – sakė autorius. 2009-aisiais Loganas apie Rothko parašė pjesę Raudona. Ji autoriuipelnė Tony, Drama Desk, dramos lygos ir Niujorko Outer Critics Circle bendruomenės apdovanojimus. Pjesė buvo pastatyta Donmar Warehouse Londone, ir The Golden Theatre Brodvėjuje.

eksperimentinė drama LAISVINAMIEJI

trukmė 60 min | N14

aktoriai ir kūrėjai: Karolis Legenis, Petras Šimonis | kompozitorius - Skomantas Duoplys

Laisvinamieji - tai eksperimentinė drama, kurios pagrindinė tema – žmogiškumas. Kas yra žmogiškumas? Ar jis išvis egzistuoja? Kur yra žmogiškumo ribos? Kaip mes jas suprantame? Performanse susiduria du skirtingi žmonių gyvenimo modeliai. Vienas gyvenimo modelis: tikėjimas įstatymais, religija, paprastumu, žmogiška empatija, nesavanaudiškumu, naiviu gėrio ir grožio siekimu. Kitas modelis: netikėjimas niekuo, ką siūlo visuomenė. Veikėjas pats kuria savo gyvenimo modelį, kuriame pats yra savo gyvenimo Dievas.

Veikėjų nuostatų kolizija atveria didžiulę prarają tarp nusistovėjusių ideologijų ir asmeninio individualumo. Žmonės vis dar bando gyventi pagal senas tradicijas, moralines normas, religijas, nes tai yra patogu, visiems suprantama, saugu. Susiduriama su prieštaravimais, kurie akivaizdžiai įrodo, kad seni įsitikinimai, labai lengvai gali būti atmesti. Nauji išradimai, įstatymai, teisės, dirbtinis intelektas, lyčių susiniveliavimas, galios pozicijų susikirtimas tiek šeimoje tiek visuomenėje, politinių pažiurų gausa sukurė neįvardijamą gausybę būdų gyventi, tai reiškia, kad žmogui nebereikia kurti savojo ir jis priima kitų sukurtą gyvenimo modelį.

menų spaustuvė | kišeninė salė

bilietai: 9,20 eur

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą      Užimtumo kalendorius