Naujienos

Nuo vasario Menų spaustuvė kviečia į pažintinius pasivaikščiojimus

Nuo vasario Menų spaustuvė kviečia į pažintinius pasivaikščiojimus

Kad ir kaip Menų spaustuvė primintų teatrą, iš tiesų ji - šiltnamis, globojantis ir auginantis ne vieną ir net ne dešimt organizacijų po vienu stogu. Menų spaustuvė - nuolat besikeičiantis organizmas, įgaunantis vis naujas formas, priklausomai nuo to, kas joje vyksta: užsienio rezidentų performansai, interaktyvūs spektakliai vaikams, parodų pristatymai, festivaliai, edukaciniai seminarai, šokio dirbtuvės, diskusijos po spektaklių ar tiesiog ramūs kasdieniai darbai per visus aukštus išsidėsčiusiuose kultūros organizacijų kabinetuose.

Apie darbo menų šiltanamyje ypatumus, erdves, įdomią jų istoriją ir čia įsikūrusias organizacijas pažintiniuose pasivaikščiojimuose pasakos patys spaustuvės darbuotojai. 

Kviečiame visus, kurie išsimiegoję šeštadienį nori užsukti į nepažintas erdves ir daugiau sužinoti apie tai, kaip po vienu stogu prodiusuojami spektakliai, ugdomi jaunieji menininkai, sutelkiamos bendruomenės ir auginamos palmės. Besidomintiems atsakysime į visus klausimus, o užsukusiems pirmą kartą - paliksim norą užsukti dar.

dalyvavimas nemokamas | registracija info@menuspaustuve.lt

Ekskursijos vyksta:
2017 Vasario 25 d. 14:00
2017 Kovo 18 d. 14:00
2017 Balandžio 22 d. 14:00
2017 Gegužės 20 d. 14:00

Šokio spektaklis „(g)round zero“: mes visi turime galių

Šokio spektaklis „(g)round zero“: mes visi turime galių

Tarptautinio pripažinimo sulaukę, du skirtingų šokio stilių – šiuolaikinio ir gatvės – profesonalai Marius Pinigis ir Marius Paplauskas suvienija jėgas bendram projektui. Vasario 8 d. Kauno Nacionaliniame dramos teatre ir vasario 19 d., 19 val. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje, duetas pristatys herojišką šokio spektaklį "(g)round zero".

Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programa „atvira erdvė“ skelbia 2017 metų paraiškų priėmimą

Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programa „atvira erdvė“ skelbia 2017 metų paraiškų priėmimą

Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“ skelbia 2017 metų paraiškų priėmimą. Tai galimybė pristatyti pirmuosius savarankiškus darbus scenos erdvėje ir už jos ribų. Tai proga sukurti pirmąjį šedevrą, tai galimybė klysti, bet ir reta prabanga pasimokyti iš savo klaidų. Kviečiame teikti paraiškas naujiems scenos menų kūriniams.

Kadangi šis projektas vyks 2017-2018 metais, viena iš "Atviros erdvės" siūlomų temų - kūriniai politinėmis-socialinėmis temomis, aktualizuojantys Valstybės 100-metį. Skatiname į jubiliejų pažvelgti ne statistiškai ir tradiciškai, o per kūrybą perteikti svarbiausias janųjų pastebimas problemas, požiūrį į valstybę, visuomenę ir savo vaidmenį čia. Tai nėra nei privaloma, nei tai bus lemiantysis veiksnys, nes jubiliejai ir gimtadieniai per prievartą nešvenčiami.


* Atrankos gairės:

* Projektų atranka bus vykdoma dviem etapais: iki š.m. vasario 20 d. reikia pateikti užpildytas paraiškų formas; vasario 27 d. bus skelbiama, kas atrinkti į II etapą; į II etapą atrinktų kūrybinių grupių kovo 9 d. bus prašoma pateikti būsimo projekto ištrauką/eskizą/pristatymą – iki 15 min. trukmės


* Kūrybinės grupės branduolį sudaro profesionalai bei jaunieji menininkai, neseniai baigę arba bebaigiantys studijas scenos menų profesionalus rengiančiose švietimo įstaigose


* Projektas turi būti įgyvendintas iki 2017 m. lapkričio 15 d., projekto eskizas pristatytas iki rugsėjo 30 d.


* Projekto įgyvendinimo išlaidos turi būti racionalios ir pagrįstos, projekto biudžetas pateiktas su mokesčiais


* Programa skirta ne organizacijoms, o individualiems menininkams ir kūrybinėms grupėms


* Ši programa nėra skirta dalinį finansavimą jau turintiems bei mokslo institucijoje rengiamiems darbams finansuoti


* Programai gali būti teikiami teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, objektų, lėlių, performanso, multimedijų, tarpsritinių menų projektai įvairiai auditorijai


* Prioritetas skiriamas projektams, pasižymintiems idėjų originalumu, novatoriškumu, skirtingų scenos formų ir žanrų jungimu


Atrinktiems projektams rengti ir pristatyti bus suteiktos Menų spaustuvės patalpos, techninė įranga, finansinė parama ir vadybinė pagalba. Projekto autoriai dirbs su kuratoriais
Įgyvendinti projektai gali būti pristatomi Menų spaustuvės repertuare. Abipusiu Menų spaustuvės ir projekto autorių sutarimu, tolimesnis projektų vystymas gali būti perduotas projekto autoriams


* Paraiškų pateikimas:

Paraišką sudaro paraiškos forma ir projekto sąmata (parsisiųsti spaudžiant čia - forma / sąmata).


Atspausdintą ir pasirašytą paraiškos originalą reikia atnešti į Menų spaustuvę (Šiltadaržio g. 6) darbo dienomis 9 - 18 val. iki 2017 m. vasario 20 d.
Paraiškos elektroninę versiją „.pdf“ formatu atsiųsti elektroniniu paštu laura@menuspaustuve.lt iki 2017 m. vasario 20 d.
Projektus vertins ir atrinks Menų spaustuvės taryba. Projektų atrankos rezultatus numatoma paskelbti iki 2017 m. kovo 14 d.


* Svarbu

* Menų spaustuvė neįgyvendins projektų, jei projektai nepateisins lūkesčių, nebus pritaikomi Menų spaustuvės erdvėms, prieštaraus Menų spaustuvės veiklos ar etikos principams

* Menų spaustuvė pasilieka teisę nekomentuoti savo sprendimo ir informuoti tik atrinktų įgyvendinimui projektų autorius

* Projektų autoriams priklauso asmeninės neturtinės teisės į projektų idėjas ir be autorių sutikimo Menų spaustuvė neperduos ir neatskleis projektų idėjų niekam kitam

* Pateiktosios paraiškos lieka Menų spaustuvėje
* Atrinkti projekto dalyviai įsipareigoja aktyviai dalyvauti projektų valdymo, viešinimo mokymuose, kuriuos kuruos Menų spaustuvė, kitų projekto dalyvių darbų peržiūrose, aptarimuose ir t.t.


>> Paraiškos formos ar papildomos informacijos: kreiptis į Menų spaustuvės projektų koordinatorę Laurą Gabrielaitytę-Kazulėnienę el. paštu laura@menuspaustuve.lt, telefonu (8-5) 204 0832, +37065 257391 arba ieškoti Menų spaustuvės tinklapyje www.menuspaustuve.lt. <<

Festivalyje „KITOKS“ – šokis ir elektronika iš šiauriausios šiaurės

Sausio 13 dieną Menų spaustuvės organizuojamas festivalis „KITOKS“ kviečia 13-18 metų jaunimą apsilankyti Norvegijoje sukurtame spektaklyje „Triukšmo kontrolė“, kurį patys kūrėjai apibūdina kaip elektroninės muzikos ir šokio instaliacijų šou. Elektroninės muzikos festivaliui kurtoje „Triukšmo kontrolėje“ žiūrovai laisvai vaikščios po erdvę ir patys rinksis, prie kurių instaliacijų užtrukti, o kurioms skirti mažiau dėmesio. Pasirodymo idėja kilo norvegų choreografėms Mari Bø ir Silje Solheim Johnsen, dirbančioms „Dansarena Nord“ centre, kurio pagrindinis tikslas – rūpintis profesionalaus šiuolaikinio šokio sklaida šiaurinėje Norvegijos dalyje. Su viena choreografių – Silje Solheim Johnsen – kalbame apie menininko misiją dirbant Europos pakraštyje bei idėjas, leidusias sukurti spektaklį tai amžiaus grupei, kuriai jų kuriama mažiausiai.

Papasakokite plačiau apie „Dansarena Nord“ – kokia tai įstaiga, kaip prie jos prisijungėte?
„Dansarena Nord“ yra profesionaliems šokėjams skirtas kompetencijų centras Šiaurės Norvegijoje. Ši įstaiga užsiima profesionalaus šokio sklaida, taip pat aktyviai palaiko profesionalus regionuose. Po „Dansarena Nord“ sparnu gali glaustis šokio trupės, veikiančios šiaurinėje Norvegijos dalyje. Tai nepaprastai atvira įstaiga, nuolat siūlanti prisijungti prie įvairių programų bei veiklų. Taip pat visai nesudėtinga patiems susisiekti su „Dansarena Nord“ ir pristatyti projektus, kuriuos norim vykdyti. Įstaigos darbuotojai nuolat domisi regionuose gyvenančių šokio menininkų veikla ir šokio reiškiniais savo regione.

Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate dirbdami Europos pakraštyje?
Iššūkis, su kuriuo, manau, susiduria dauguma panašių įstaigų – nedidelis gyventojų skaičius. Dėl to neretai kyla problemų ieškant finansavimo bei siekiant pritraukti daugiau publikos į kultūros reiškinius, neatliepiančius didžiosios visuomenės dalies interesų.
Iš meninės pusės sudėtingiausia yra tai, kad gyvendamas pakraštyje neturi tiek daug galimybių semtis geriausios šokio patirties – stebėti gerus spektaklius, dalyvauti seminaruose, etc. Todėl pats turi visiškai tikėti, kad tai, ką darai, yra vertinga, ir iš dalies net neatsižvelgti į tai, kas tuo pačiu metu šokio srityje vyksta Europoje. Kartais jautiesi tarsi dirbtum atskirtoje saloje, neturėdamas nė mažiausio supratimo, ar tai, ką darai, atitinka pagrindiniame „meno žemyne“ egzistuojančias tendencijas. Tiesa, vietinė publika, be abejo, taip pat neturi pakankamai galimybių susidurti su šiuolaikiniu šokiu, todėl mūsų darbas neabejotinai įgyja svarbią edukacinę reikšmę.
Viena iš galimybių susidoroti su minėtais iššūkiais – susikoncentravimas į tą publikos dalį, kurią sudaro tavo gyvenamosios vietos bendruomenė, ir dirbti kryptimi, kuri yra artima bei įdomi tau pačiam kaip menininkui bei šalia esančiai bendruomenei. Žinoma, visuomet turi būti atsakingas ir domėtis tuo, kas šokio srityje vyksta už tavo bendruomenės ribų, o gyvenant Tromsø mieste tai išties brangu tiek pinigų, tiek laiko atžvilgiu. Kelionės išlaidos praktiškai žudo biudžetą, be to, reikalauja labai daug laiko ir pastangų. Tai yra vienos priežasčių, dėl kurių mažiau keliaujame po festivalius, profesionalų susitikimus bei kitus renginius, vykstančius toliau Pietuose.

O kuo skiriasi Oslo ir kitų Norvegijos miestų, kraštų publika?
Skirtumus sunku paaiškinti. Galbūt Oslo publika yra daugiau mačiusi, labiau patyrusi, todėl stipriau trokšta kažko iššaukiančio?

Į festivalį „KITOKS“ atvežate spektaklį „Triukšmo kontrolė“. Apie ką šis spektaklis/instaliacijų šou?
„Triukšmo kontrolė“ atkreipia žmonių dėmesį į tai, kaip patiriama muzika veikia judesio išraišką. O spektaklio kompozicija gali sudominti judesiu išreiškiamų muzikos patyrimų įvairove.

Kodėl „Triukšmo kontrolei“ parinkote elektroninę muziką?
Spektaklio pastatymo projektas buvo inicijuotas Mari Bø ir elektroninės muzikos festivalio „Insomnia Festival“ Tromsø mieste direktoriaus. Be to, eksperimentavimas su garsais ir garsiakalbiais labai artimas elektroninės muzikos laukui, tad galima sakyti, jog tai buvo nekvestionuojamas pasirinkimas. Turėjome nuojautą, jog elektroninė muzika geriausiai atitinka pradinę projekto idėją.

Perskaičius „Triukšmo kontrolės“ aprašymą susidaro įspūdis, kad spektaklis turėtų skatinti žmones drąsiau leisti sau rinktis ir improvizuoti. Ar svarstėte apie tai kurdamos spektaklį?
Dėl pasirinkimų (juk juos darome kiekvieną dieną) – taip. Improvizacijos, ko gero, ne. Kurdamos daug galvojome apie tai, kaip padėti publikai spektaklio pabaigoje suprasti, kad jų patirtis priklausė nuo to, kur jie stovėjo, ką rinkosi stebėti, klausyti, ir kaip sekė tuo, kas jiems pasirodė įdomu, „užkabino“. Teko daug padirbėti svarstant, kaip paskatinti publiką jaustis laisvai ir saugiai ieškant to, kas jiems patiems įdomu.

Ar spektaklis priklauso nuo to, ką jo metu veikia publika?
Spektaklis nuo to nepriklauso, tačiau pačios publikos patirtis priklauso nuo to, ką jie veikia spektaklio metu. Kita vertus, bet kuris spektaklis priklauso nuo to, kaip į jį reaguoja publika, tad ir „Triukšmo kontrolė“ dėl savo kompozicijos ir choreografijos gali būti paveikta publikos.

Kaip šokėjai ruošiasi spektakliui, kurio metu publika nuolat juda ir, sakykim, gali padaryti bet ką?
Kadangi visuomenėse egzistuoja tam tikros normos, nurodančios, kaip galima-negalima elgtis tam tikrose situacijose, iš esmės į spektaklį susirinkusi publika nedaro „bet ko“. Turime palyginti aiškius rėmus ir nemanau, kad atlikėjai kuria nors prasme nesijaučia laisvi dėl publikos elgesio. Būtų tikrai įdomu, jei vis dėlto kažkas iš publikos išsišoktų – tada, matyt, pasakyčiau, kad dar nesame gerai pasiruošę išsisukti iš nenumatytų situacijų.
Spektakliui atrinkti šokėjai yra stiprios asmenybės, turinčios didelę patirtį šokio srityje. Mes, kaip choreografės, nuolat leidžiame jiems kurti bei improvizuoti ir dabar, kai „Triukšmo kontrolę“ esame parodę daugybę kartų, matome, kad suteikta laisvė iš tiesų atnešė spektakliui daug naudos, nes gimė daugybė individualių momentų tarp šokėjų ir tuo metu atėjusios publikos. Šokėjai skaitė situacijas bei žiūrovų reakcijas ir labai subtiliai panaudojo publiką kaip įkvėpimo šaltinį.

Ar „Triukšmo kontrolę“ iškart skyrėte paaugliams, ar toks sprendimas išsikristalizavo kūrybinio proceso metu?
Iš pradžių kurdami turėjome omenyje „Insomnia Festival“ auditoriją, kuri gali būti apibrėžiama kaip jaunimas, nors oficialiai festivalis skirtas suaugusiesiems. Rodydami spektaklį paaugliams tiek kūrybos proceso metu, tiek jau sukūrę spektaklį, suvokėme, kad „Triukšmo kontrolė“ puikiai atliepia šios grupės žmones. Dėl to labai džiaugiamės, nes mums įdomu dirbti su mokyklinio amžiaus vaikais ir jaunimu, be to, su tokia publika esame puikiai pažįstamos.

Ar šiuolaikinis šokis populiarus tarp Norvegijos paauglių?
Sakyčiau ir ne, ir taip. Dauguma paauglių nėra matę daug šiuolaikinio šokio, tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad paprastai ši meno šaka juos pakeri ir sudomina. Daugybė mano sutiktų paauglių noriai kalba apie savo patirtis, susijusias su šiuolaikiniu šokiu.

Kokį vaidmenį Norvegijos švietimo sistemoje atlieka menai?
Deja, menų vaidmuo dažnai priklauso nuo individualių mokyklų ar dėstytojų iniciatyvų, tad paaugliai su meno reiškiniais pažindinami gana vangiai. Tiesa, turiu omenyje tuos paauglius, kurie, baigę 10 klasių, nepasirenka kurios nors meno formos (instrumento, dailės, šokio) savo specialybe stodami į koledžą. Norvegijoje turime „Den Kulturelle Skolesekken“ (Kultūrinį mokinio krepšelį), kuris yra skirtas mokinių susipažinimui su įvairių rūšių profesionaliuoju menu bei kultūra. Toks susipažinimas gali turėti daugybę formų, tačiau dažniausiai arba kokia nors trupė ar menininkas atvyksta pasirodyti mokykloje, arba klasė apsilanko meno centre, kino teatre, galerijoje ar dar kur nors, kur pristatomos įvairios meno formos. Tai naudingas susitarimas, egzistuojantis kiek daugiau nei dešimt metų ir daugybe atžvilgių puikiai veikiantis, tačiau iš pagrindų jis neturi nieko bendra su valstybine mokymo programa, mokytojais ar pačia mokykla.

Kalbino Aušra Kaminskaitė

Kaip iš oro baliono pagaminti spektaklį

„Menų spaustuvės“ organizuojamas festivalis „KITOKS“ šįmet rengiamas septintą kartą. Jokių rėmų festivaliui, regis, nebuvo bandoma užbrėžti, vienintelis prioritetas – sugalvoti ir parodyti ar įvykdyti kažką naujo pačiam festivaliui, mažai matyto ar vaikų dar nebandyto. Vienas tokių reiškinių šįmet – trupės iš Ispanijos „Farrés Brothers I Cia“ spektaklis „Tripula“, kuris vyks tikrų tikriausiame oro balione. Trupės atlikėjai broliai Jordi Farrés ir Pep Farrés trumpai pasakoja apie spektaklio gyvenimą, keliones ir kas svarbiausia akistatoje su publika.

KITOKS festivalis kvies išlaisvinti vaizduotę

Little 4

Sausio 12–17 dienomis „Menų spaustuvė“ taps erdve skirta vaikams, jų tėvams ir mokytojams bei visiems, norintiems pamatyti KITOKĮ teatrą vaikams ir jaunimui. Šių metų festivalio šūkis – „Įsivaizduoti paprasta!“, tad ir spektakliai lavins jaunųjų žiūrovų vaizduotę ir įkvėps ja pasinaudojus išvysti dar daugiau spektaklių magijos. Per šešias festivalio dienas trupės iš Belgijos, Norvegijos ir Ispanijos parodys penkis spektaklius, o lektoriai iš Lenkijos ves seminarą pedagogams apie Forumo teatro edukacines galimybes.

Skaityti daugiau...

Lietuvoje reziduojanti šokėja ir choreografė Liza Baliasnaja pristato šokio tyrimą

 

Liza

Vienas iš „Menų spaustuvės“ tarptautinių rezidencijų programos tikslų – suteikti galimybę į Lietuvą bent trumpam sugrįžti kurti į užsienį išvykusius menininkus. Darbą su šokiu pradėjusi Kauno šokio teatro „Aura“ trupėje, šokėja, choreografė ir performansų autorė Liza Baliasnaja į Vilnių atvyko iš Belgijos. Čia ji mokėsi Briuselio scenos menų ir choreografijos studijose P.A.R.T.S.  Belgijoje pagal kitų choreografijas šokanti menininkė sako, kad nuolat dirbant prie kitų sukurtų projektų, nebelieka laiko ir jėgų padirbėti vienai, prie asmeninių choreografijos darbų.

Skaityti daugiau...

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–18.00
III 13.00–18.00
IV 13.00 –18.00
V 13.00–18.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą