Naujienos

Atvira erdvė'18 skelbia paraišku priėmimą!

Atvira erdvė'18 skelbia paraišku priėmimą!

Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“ skelbia 2018 metų paraiškų priėmimą. Tai galimybė pristatyti pirmuosius savarankiškus darbus scenos erdvėje ir už jos ribų. Tai proga sukurti pirmąjį šedevrą, tai galimybė klysti, bet ir reta prabanga pasimokyti iš savo klaidų. Kviečiame teikti paraiškas naujiems scenos menų kūriniams.

OPEN CALL

OPEN CALL

Menų spaustuvės tarptautinių rezidencijų programos Print Art On Stage dalyviai kviečia Lietuvos menininkus prisijungti prie projekto 5 MINUTES! Laiškų laukiame iki sausio 28 d.!

Spektaklio „Šlamštastika“ kūrėjai: kai nenori mokyti, kvieti pažaisti

Spektaklio „Šlamštastika“ kūrėjai: kai nenori mokyti, kvieti pažaisti

Prieš dvejus metus dueto iš Kanados Théâtre Puzzle parodytas spektaklis „Maišelio istorija“ festivalyje KITOKS tapo smagiu žaidimu, drauge priminusiu vaikams ir juos atlydėjusiems suaugusiems, kad pabaisos gimsta be saiko „ryjant“ ir pasaulyje jau knibždėte knibžda tokių pabaisų, kurios susikaupė iš vartojimo atliekų. Šįmet vartojimo tema grįžta į festivalį, tik kiek kitokiu pavidalu – dueto iš Vokietijos Performing Group spektaklyje „Šlamštastika“ (Trashedy) tema vystoma pasitelkiant ne tik akivaizdžiai vartojimą simbolizuojančius objektus, tačiau ir video projekcijas, tiesioginę interakciją su publika, o humoras nuo KITOKIO spektaklių apskritai retai atsiejamas. Apie vartojimo temą ir nenorą mokyti publiką, kalbamės su vienu iš spektaklio autorių Martinu Rascher. 

Kodėl jums tokios svarbios vartojimo ir užterštumo temos?

Visų pirma svarbu suprasti, kad mes esame menininkai, o ne mokslininkai ar politikai. Niekam nenorime aiškinti, kaip jiems elgtis ar kaip nesielgti. Nemanome, kad žinome daugiau ar elgiamės teisingiau nei kažkas kitas. Tiesiog nešame į sceną mus dominančias temas. Leonardo, spektaklio idėjos ir koncepto autorius, nuolat kartoja, kad visuomet turime naudoti tuos metodus ir priemones, kuriuos turime savo rankose. Tad būdami menininkais, mes pasitelkiame atlikimą, šokį, video medžiagą ir garsą tam, kad suvoktumėme ir kalbėtumėme apie mus supančius dalykus.

Žinoma, panėrę į temą sužinojome naujų dalykų. Tačiau nesame šios srities ekspertai – mes tik perduodame savo požiūrį mums pažįstama kalba.

Vis dėlto, vartojimas yra viena esminių mūsų laikų temų. Ypatingai Vakarų pasaulyje – vartojame vis daugiau ir daugiau. Gyvendami Vokietijoje, daug „vartojančioje“ šalyje, suvokėme, kad ne visada žinome, iš kur atsiranda mūsų naudojami produktai.

O tarša yra tiesiogiai susijusi su vartojimo tema – kuo daugiau podukcijos suvartojame, siuntinių išsiunčiame, elektronikos prietaisų pakeičiame, tuo didesnę taršą sukuriame. Aklas vartojimas gali būti pavojingas, kaip ir bet kas, kas daroma aklai.

Galbūt esate pastebėję, kiek toks spektaklis iš tiesų veikia jaunus žmones ir skatina juos apsvarstyti temą?

Kartais gauname pavienių atsiliepimų apie tai, kaip žmonės buvo paveikti spektaklio, bet apie jų pokyčius nieko negalime pasakyti. Tačiau jei paskatinome juos apie tai pasvarstyti ir dar leidome pasilinksminti, manau, nuveikėme kažką naudingo.

Kokią žinutę norite siųsti publikai? Ar spektaklis siekia padėti žmonėms tapti sąmoningesniais?

Nėra vieno atsakymo į mūsų spektaklyje aptariamas temas. Labai džiaugiamės, kai spektaklis paveikia žmones ir galbūt paskatina juos galvoti apie tai, kokią įtaką jų veiksmai daro juos supančiai aplinkai. Ir čia turiu omenyje teigiamą įtaką, nes tai, kad kiekvienas mūsų veikia aplinkinius žmones ir reiškinius, yra tikrai žavu.

Taip pat mums patiems buvo įdomu suvokti, kokią pasirinkimo laisvę kiekvienas turime savo kasdieniniame gyvenime.

Ką vadinate „ekologiniu intelektu“?

Šį terminą pasiskolinome iš knygos, kurią skaitėme spektaklio kūrimo metu. Knygoje rašoma apie tai, kokią įtaką ekologijai daro mūsų gyvenimo būdas, apie tai, kaip susigyventi su šiomis įtakomis globaline prasme ir kaip vykdyti pozityvius pokyčius.

„Šlamštastikos“ metu ekrane kartais projektuojate kiek šokiruojančius piešinius, tačiau net ir tuomet publika juokiasi. Kokių reakcijų paprastai sulaukiate spektaklio metu ir kaip jos keičiasi eigoje?

Spektaklio pradžia yra kiek lengvesnė nei vidurys, kuriame daugiau chaoso. Tačiau spektaklis niekuomet netampa pernelyg sunkus ar šokiruojantis – ne toks mūsų tikslas. Man regis, dauguma žmonių po spektaklio jaučiasi kažkuria prasme paveikti. Bent jau tie, kurie prieina pasikalbėti. Ir turbūt tie, kurie spektaklio metu išeina iš salės.

Spektaklį rodėte keletoje skirtingų valstybių. Kas lemia šio spektaklio populiarumą?

Galbūt tai universali ir globalizacijos bei technologijų laikotarpį atitinkanti tema. Be to, mūsų spektaklio logistika gana paprasta, nesunku spektaklio tekstą išversti į bet kurią užsienio kalbą. Spektaklyje dažnai pasitelkiame humorą, kuris, regis, taip pat universalus.

Ką svarbiausia žinoti kuriant teatro spektaklį paaugliams?

Paaugliai ir vaikai yra tokia pati publika kaip ir suaugusieji. Neretai teatre (nors iš tiesų – bet kur) jauniems žmonėms su šia amžiaus kategorija elgiamasi kitaip ir mes manome, kad tai neteisinga. Tad kurdami jauniems žmonėms nieko specialiai neišskiriame ir nesureikšminame. Visuomet bandome ištraukti temas, į kurias galime pažvelgti per žaidimo prizmę.

Kaip mažinant vartojimą išlaikyti pasirinkimo laisvę?

Šis sprendimas priklauso nuo kiekvieno individualiai. Žmogus, kaip savarankiškas asmuo, pats gali nuspręsti, kokią informaciją jis nori gauti, ir ar jis ką nors nori keisti savo veiksmuose. Šio sprendimo už tave niekas kitas nepadarys.

Kalbino Aušra Kaminskaitė

į "Šlamštastiką" kviečiame sausio 15 d. 12.00 ir 18.00 | daugiau apie spektaklį - čia

Trolių mumių filosofija lėlių teatre

„Pasaulis kupinas keistų dalykų tiems, kurie juos pastebi“, žymiausią suomių vaikų rašytoją Tove‘ę Jansson cituoja Lietuvos lėlių teatro kūrėja Gintarė Radvilavičiūtė. Režisierės spektaklis „Tėtis ir jūra“ pagal to paties pavadinimo apsakymą pirmiausia buvo pristatytas Tarptautiniame violončelės festivalyje, vykusiame šių metų gegužės mėnesį. To paties mėnesio pabaigoje spektakliu, kuriame pagrindiniais kūrėjais tampa šviesų žaismas ir violončelės garsai, jau galėjo džiaugtis ir Klaipėdos lėlių teatro lankytojai. O sausio 13 d. spektaklis bus pristatytas ir Tarptautiniame teatro vaikams festivalyje KITOKS. Prieš prasidedant festivaliui, Gintarė Radvilavičiūtė dalinasi trolių mumių personažų įkvėptomis idėjomis bei filosofijomis.

Kuo patraukė Tove Jansson? O gal tik šis apsakymas – „Tėtis ir jūra“? Kuo ši istorija išsiskiria iš kitų rašytojos istorijų apie mumius?
Tovę Jansson ir knygą „Tėtis ir jūra“ atradau jau suaugusi. Visos jos nuostabios, bet „Tėtis ir jūra“ ypatinga. Tai knyga, kuri kalba apie amžinus dalykus. Amžiną ilgesį, amžiną vienatvę, amžiną savęs ieškojimą, ir subtilią draugystę, suteikiančią viskam prasmę. Knyga kupina poezijos, gyvenimiškos filosofijos, tipiškų šeimos situacijų, gero humoro, ir drauge gilumo.
Kiekviena knyga – tarsi naujas pasaulis, kurį norisi atrakinti. Kai Mindaugas Bačkus (Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas) pasiūlė sudalyvauti violončelių festivalyje, pagalvojau, kad labai noriu sukurti spektaklį, kuriame būtų grojama violončele. Man violončelė asocijuojasi su tėčiu. O tėčio pasaulis yra jūra. „Jūra didelė būtybė, kuri kartais būna geros nuotaikos, kartais blogos. Mes nepajėgūs sužinoti kodėl. Juk regime tik paviršių. Bet jeigu mums jūra patinka, tai nesvarbu... priimi viską.“ (citata iš T.Jansson apsakymo „Tėtis ir jūra“- aut. past.).

Tove’s Jansson knygos skirtos vaikams ar suaugusiems? Personažai vaikiški, bet neretai suaugusieji šias knygas skaito mieliau nei vaikai...
Knygą “Tėtis ir jūra” turi skaityti daug kartų, nes kiekvieną kartą ją atvertęs atrasi naujus dalykus. T. Jansson knygos – daugiasluoksnės kaip ir lietuvių liaudies pasakos. Augdamas ir vėl skaitydamas atveri vis daugiau ir vis gilesnių sluoksnių… Geros knygos yra skirtos visiems.

Kurdami spektaklį atsisakėte pagrindinių knygos personažų – trolių mumių. Kodėl taip nutiko?
Tai pasakojimas apie tėtį ir kokią vietą tėtis užima šeimoje. Koks jis? Ką jis veikia? Kuo gyvena? Apie ką svajoja? Juk šeimoje visus keturis kampus laiko mama. O tėtis?.. O tėtis laiko visą jūrą: „Jam atrodydavo, jog turi juos globoti, jog jie nugrimzdę į gilią jūrą, kurią pažįsta tik jis“ (citata iš T.Jansson apsakymo „Tėtis ir jūra“- aut. past.).
Norėjosi per pojūčius, šviesos, šešėlio, atspindžio, muzikos pagalba papasakoti apie tėtį ir jo pasaulį. Gal net labiau pajausti šį pasaulį. Norėjosi perteikti kūrinio atmosferą. Todėl atsisakėme siužeto, mumių personažų ir kartu su tėčiu tyrinėjome jo naująją salą.

Muzika ir šviesos paprastai tarnauja atmosferos kūrimui. Kaip kuriate atmosferą, į kurią panirtų ir mažesni vaikai – žmonės, kuriems paprastai sunku ilgam pasinerti į vieną būseną?
Kaip sako T. Jansson „…pasaulis kupinas keistų dalykų tiems, kurie juos pastebi“ (citata iš T.Jansson apsakymo „Tėtis ir jūra“- aut. past.). Tačiau reikia mokytis juos pastebėti. Vaikas atviras pasauliui, jis domisi viskuo, tik jam reikia tą pasaulį parodyti.
Šiame kūrybiniame etape buvo uždavinys istoriją papasakoti vaizdais, atsisakius siužeto, personažų, palikus tik šviesą, atspindžius, muziką. Norėjosi kartu su vaikais panerti. Kad stebėdamas vaizdus išeitum, užsimirštum… Turbūt ne kiekvienam pavyksta, tačiau mes turim lavinti savo intuiciją, pojūčius, vaizduotę. Mokytis žvelgti giliau. Pasaulis gali būti visoks.
Stiklas, stiklinė, vaza – tai paprasti buitiniai daiktai, tačiau pašvietus atsiveria tokie vitražai… Kasdienybė gali atrodyti visai kitaip, svarbu pažiūrėti kitu kampu. Mūsų gyvenimo bėgime turime atrasti laiko pasigrožėti savo gyvenimu, akimirkomis, ypatingu ryšiu su savo artimiausiais žmonėmis.

Kviečiate į spektaklį „tuos, kurie vaikystėje mėgo atsitverti antklode kambario kamputį ir ten tūnoti sau, mėgautis vienatve stebėdami tamsą, šviesos kuriamus šešėlius“. Tai labai gražus būdas apibūdinti vaikų vienatvei, kuri suaugusius neretai gąsdina. Kuo jums pačiai žavus kai kurių vaikų polinkis pabūti vienatvėje?
Šiandien, kai gyvename itin greitu tempu, pabūti vienam yra tikras iššūkis. Pabuvęs vienas išgirsti save, o tuomet lengviau išgirsti ir kitą. Susitikimas su savimi veda į susitikimą su kitu.
Į spektaklį susirenka skirtingi vaikai. Vienas gali valandų valandas tupėti tamsoje ir stebėti atspindžių žaižaravimą, o kitam gal sunkiau išbūti ir norisi paliesti tuos žaižaravimus, arba šokti, ar kalbinti šalia esantį. Tačiau to nereikia bijoti. Mes turime atsipalaiduoti ir panerti, pajausti. Ir kiekvienas savaip. Pabūti savo vienatvėje yra gerai.

Sakote, kad spektaklis skirtas vaikams nuo ketverių metų. Kaip apibūdintumėte 30-ies metų vaiką? O 50-ies metų?
Jis žvelgia tiesai jūrai į akis, o toli jam už nugaros lieka visi kiti...

Kas jums yra šiuolaikinis lėlių teatras vaikams?
Tai klausimas, kurio atsakymo mes visi ieškome. Man šiuolaikinis lėlių teatras vaikams – tai pokalbis, kuris praplečia mūsų vaizduotės ribas.

Kalbino Aušra Kaminskaitė

Į spektaklį "Tėtis ir jūra" kviečiame sausio 13 d. | 10.00, 11.00 ir 14.00 | daugiau informacijos: čia

Visas pasaulis – per pusvalandį


Šių metų festivalio KITOKS'18 svečiai, danai „Theatre Madam Bach” į Vilnių atveža objektų teatrą, mažiausiems žiūrovams pristatantį gražiausias mūsų pasaulio vietas. Sausio 13 dieną Pernille Bach ir Christian Schrøder spektaklyje "Pasaulio vaizdai" Menų spaustuvės juodojoje salėje iš daugybės skirtingų objektų ir garsų kurs skirtingų žemės kampelių atmosferas. Apie tai, kas įkvepia kurti vaikams ir pasakoti apie pasaulį, kalbamės su vienu iš spektaklio kūrėjų ir atlikėjų Christian Schrøder.

Wouter Van Looy: „Vaikai – pati geriausia džiazo publika“

Lietuvoje turime keletą džiazo muzikos festivalių, kurių koncertus žmonės renkasi kaip vieną malonesnių vakaro pramogų arba laukiamiausią metų laiką, kai gali patenkinti mylimos muzikos troškulį. Ir nors niekur nėra įtvirtinta, kad džiazo muzika yra suaugusiųjų sritis, vaikams skirtuose pasirodymuose, pramogų erdvėse ar gimtadienio šventėse džiazą išgirsti pasitaiko itin retai – dažnas žmogus turbūt negirdėjo nė karto. Festivalyje KITOKS 2018 iš Belgijos atvykstanti "Zonzo Compagnie" komanda pristato spektaklį, paremtą vieno žymiausių džiazo kūrėjų Miles Davis kūryba ir gyvenimu. Režisierius Wouter Van Looy kviečia į spektaklį „Mailso tonai“ („Mile(s)tones“) sausio 11 dieną ir pasakoja apie šiuolaikinių scenos menu vaikams sampratą, ypatingą Miles Davis asmenybę bei net keliuose miestuose vykstantį jo paties organizuojamą vaikams skirtą muzikos festivalį.

Skaityti daugiau...

Festivalyje KITOKS’18 – džiazas vaikams, piešiniai iš žemės ir povandeninis šokis

Sausio 10-17 dienomis Menų spaustuvė atsiveria išskirtinai jaunajai auditorijai –2018-ųjų tarptautinis festivalis „KITOKS“ į spektaklius kvies vaikus ir jaunimą. Šiais metais į „Menų spaustuvės“ rengiamą festivalį atvyksta scenos menų trupės iš Belgijos, Prancūzijos, Danijos, Vokietijos bei Lietuvos. „Į festivalį visada bandau atsivežti spektaklius, kurie nėra tradiciniai. Norisi, kad spektakliai stebintų žiūrovą neįprastomis raiškos formomis - šiemet vienas tokių yra spektaklis „Laikina žemė“, kurio meniniai sprendimai bus staigmena daugeliui. Formuodama festivalio programą taip pat galvoju apie skirtingas amžiaus grupes - tiek apie kūdikius, kuriems spektaklių Lietuvoje ypač mažai, tiek apie paauglius, kuriuos labai jau sunku prisikviesti į panašaus pobūdžio renginius. Lietuvoje labai pasigendu spektaklių, kurie provokuotų šią publiką ir visai nesvarbu, kad tai patys mažiausieji.

Skaityti daugiau...

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą